Mes įpratome skirstyti produktus į kaloringus ir nekaloringus. Stomatologų ir tų, kurie rūpinasi savo dantų sveikata, kitas požiūris: būna kariogeniniai produktai - sudarantys sąlygas kariesui vystytis ir nekariogeniniai - nesudarantys sąlygų kariesui vystytis. Pirmiesiems priklauso šokoladas, finikai, medus, imbieras ( ypač vytintas), bananai, karamelė, bandelės. Ir cukrus, suprantama. Šokoladas, pavyzdžiui, su burnos ertmės mikroflora užmezga ryšį jau pirmomis sekundėmis!
Deja, nekariogeninių produktų sąrašas žymiai mažesnis- pienas, kefyras, varškė, sviestas, daržovės, nesaldūs vaisiai ir grubaus malimo miltiniai gaminiai. Beje, jeigu tarpdančiuose užstrigs nekariogeninio saliero gabalėlis, tai nereiškia, kad nesidaugins bakterijos, atakuojančios dantų emalę. Dauginsis, bet vėliau. Ir mažesniu greičiu.
Todėl ar verta rizikuoti palyginant, kiek kenksmingas dantims tas ar anas produktas? Pakanka priprasti prie banalios burnos higienos. Sterilios burnos ertmės, žinoma, nebus, bet ir nereikia to siekti. Svarbiausia, kad, suvalgius sumuštinį (sriubą, pyragaitį), burnoje neliktų jo skonio likučių. Kokiu būdu jūs tai padarysite - kramtomosios gumos dėka, skalaujant ar valant dantų pasta - tai jūsų reikalas. Tačiau kiekviena priemonė turi savo savybes ir savo paskirtį.
Dantų pasta
Priešistorinę dantų pastą, kurios liekanos buvo atrastos Egipte 3000- 5000 m.p.m.e., sudarė jaučių kanopų, sudegintų kiaušinių lukštų pelenai ir pemzos miltai. Gana ilgai dantis valė muilu. Dabar siūloma daugybė įvairiausių dantų pastų, tad pasirinkti tą, kuri labiausiai tiks būtent jūsų dantims, nėra sudėtinga.
Apskritai, kaip tvirtina specialistai, dantų pastą geriausiai parinks stomatologas. Jis rekomenduos, atsižvelgdamas ne tik į jūsų dantų ir dantenų būklę, bet ir vandens, kurį geriate, savybes. Fluoras, jodas ir kalcis - tai, žinoma, gerai, tačiau mikroelementų perteklius, lygiai, kaip ir jų trūkumas, gali turėti nepageidaujamas pasekmes.
Nereikia tikėtis, kad dantų pasta išgelbės mus nuo karieso: prasidėjusį procesą sustabdyti neįmanoma. Išvengti karieso padeda ne kiekviena pasta. Paskutiniai moksliniai duomenys rodo, kad profilaktinį poveikį turi tos, kurių sudėtyje yra visiems žinomas fluoras ir jo junginiai. Šios medžiagos sutvirtina emalę.
Ar galima dantų akmenis pašalinti pasta? Specialistai į tai žiūri skeptiškai: juk tuomet reikia, naudojant fizines pastangas, keturis - penkis kartus per dieną valyti dantis. Kadangi dantų pastoje yra šveičiamųjų medžiagų, iškyla didelė rizika kartu su akmeniu nušveisti ir emalę. Kad nenusidėtume tiesai, verta pridėti: pasta, kurios sudėtyje yra cinko ir pirofosfatų junginiai ( tai pagrindiniai priedai prieš akmenis), gali žymiai sulėtinti akmenų susidarymo procesą.
Kai kraujuoja dantenos, rekomenduojamos pastos su gydomaisiais ekstraktais (alantoinu, eteriniais aliejais, vitaminais). Jos iš tikrųjų gali kuriam laikui pristabdyti uždegiminį procesą, tačiau jo priežasčių, deja, nepanaikins!
Taip vadinamos pastos rūkaliams (balinančios)- tai lazda su dviem galais. Jų sudėtyje yra šveičiamųjų (abrazyvinių) medžiagų, kurios nuvalo apnašas- tuo pačiu pasiekiamas pašviesėjimo efektas. Ilgai ir intensyviai naudojant šią pastą, galima pakenkti emalei ir netgi sudirginti danties kaklelį. Pats minkščiausias abrazyvas- titnago rūgštis: jos pagalba, nepažeisdami emalės, kiek galima saugiau nupoliruosime dantis.
Apie priešparodontozinę pastą stomatologų nuomonė neguodžianti: mokslas kol kas nežino nei vienos medžiagos, sugebančios apsaugoti nuo parodontozės, o tuo labiau ją išgydyti.
