Abejojo siūlomos reformos nauda
Parengtą koncepciją parlamentarai įvertino nevienodai. Opozicinės Tėvynės sąjungos lyderio Andriaus Kubiliaus teigimu, toks kreipimasis į KT, kaip siūloma koncepcijoje, žmonėms didelės naudos neatneš. Seimo vicepirmininkas paragino prieš imantis tokios reformos detaliau išnagrinėti įvairius aspektus.
Kitas konservatorius Arimantas Dumčius taip pat tvirtino, kad siūloma naujovė atneš daugiau žalos nei naudos. Mat teks išplėsti teisėjų ratą, bylomis virs nedidelė dalis skundų (šalyse, kur įteisinta tokia galimybė, taip esą atsitinka su 2 proc. kreipimųsi), sprendimo teks laukti kelerius metus.
“Galiausiai lazda atsigręš į mus antru galu. Žmonės dar labiau nusivils teisine sistema”, - aiškino A. Dumčius.
Žmogaus teisių komitetas, kuriame jis dirba, pasiūlė vietoj to suteikti galimybę kreiptis į KT kai kuriems ombudsmenams – Seimo ir lygių galimybių kontrolieriams, žurnalistų etikos inspektoriui.
Tuo tarpu Seimo vicepirmininkas liberalas Gintaras Steponavičius tai pavadino “vasalo principu” – žmonėms tektų laukti, kol į KT už juos kreipsis kontrolieriai. “Geriau sukurti tokias galimybes Lietuvoje, nei žmones siųsti į Strasbūrą, - siūlė parlamentaras. – Suteikime papildomas galimybes savo žmonėms, pasitikėkime jiems”.
Žmonės negali patys kreiptis į KT
Kaip teigiama koncepcijoje, šalių politinių santvarkų demokratiškumo „lygis“ nustatomas pagal žmogaus teisių apimtį ir jų įgyvendinimo lygį. Daugelyje Europos Sąjungos valstybių narių (Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje) asmenys turi teisę dėl savo pagrindinių teisių ir laisvių pažeidimų kreiptis į konstitucinius ar juos atitinkančius teismus tiesiogiai.
Vokietijos konstitucinis teismas yra pabrėžęs, kad „piliečių skundai yra svarbi teisės priemonė, nes patenkinus skundą jo poveikis gerokai pranoksta jo svarbą atskiram asmeniui“.
„Teisinėje valstybėje visiems užtikrinamos galimybės savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, neteisėtų valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmų, tiek nuo valstybės valdžios institucijų teisėkūros subjektų priimtų teisės aktų, prieštaraujančių Konstitucijai ir įstatymams”, - pažymima koncepcijoje.
Šiuo metu Lietuvoje asmenims garantuojama teisė kreiptis į Europos žmogaus teisių teismą ir pasinaudoti tarptautinėmis teisminėmis žmogaus teisių gynimo priemonėmis, tačiau nėra individualaus konstitucinio skundo instituto, kuris leistų nacionaliniu ir konstituciniu lygiu KT išspręsti teisės klausimą.
Konstitucija numatyto baigtinį sąrašas subjektų, turinčių teisę kreiptis į KT dėl įstatymų ir kitų Seimo priimtų aktų, prezidento bei Vyriausybės teisės aktų atitikties Konstitucijai. Tokią teisę atitinkamais atvejais turi valstybės vadovas, Vyriausybė, ne mažiau kaip 1/5 visų Seimo narių, teismai.
Fiziniai ir juridiniai asmenys teisės tiesiogiai kreiptis į KT neturi. Darbo grupė siūlo tokią teisę įtvirtinti.
Skundas – tik išnaudojus kitas teisines galimybes
Pagal koncepciją, asmuo su individualiu konstituciniu skundu galėtų kreiptis į KT tik pasinaudojęs visomis teisinės gynybos priemonėmis. Kreipimosi terminas galėtų būti ne ilgesnis kaip 3 mėnesiai nuo galutinio valstybės institucijos sprendimo.
Skundą turėtų surašyti advokatas. Jei pareiškėjas yra fizinis asmuo, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, surašyti skundą turėtų teisę jis pats. Pareiškėjui reikėtų sumokėti nedidelį žyminį mokestį, kad ši teisinės gynybos priemonė būtų prieinama įvairioms socialinėms grupėms.
Skundų pirminę atranką galėtų atlikti KT teisėjas, teisėjų kolegija. Skundo priėmimo nagrinėti šiame teisme klausimą pagal teisėjo, teisėjų kolegijos teikimą ar rekomendacijas galėtų spręsti KT.
Po KT nutarimo asmuo turėtų teisę kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo toje institucijoje, kurioje buvo priimtas sprendimas, pažeidžiantis asmens konstitucines teises ir laisves.
Anot koncepcijos rengėjų, įteisinus konstitucinį skundą turėtų sumažėti kreipimųsi į Europos žmogaus teisių teismą, tačiau padaugėtų bylų KT, pasikeistų bylų nagrinėjimo procesas, teisėjų ir teismo aparato darbo krūvis. Tam reikėtų pertvarkyti KT ir jo darbo organizavimą, taip pat skirti papildomų lėšų iš biudžeto.
Kartu reikėtų įgyvendinti Lietuvos teisės sistemos reformą – pakeisti ne tik Konstituciją, bet ir Konstitucinio Teismo ir Administracinių bylų teisenos įstatymus, Civilinio proceso ir Baudžiamojo proceso kodeksus.
