K.Annano biuras ryžosi precedento neturinčiam žingsniui ir paskelbė jo kalbą dar trečiadienio vakarą. Į 190 narių Asamblėją generalinis sekretorius turėtų kreiptis prieš pat G.W.Busho kalbą ketvirtadienio rytą. Pasak K.Annano patarėjų, jo kalbos kopiją iš anksto gavo ir JAV pareigūnai.
Atsakydamos į praėjusių metų rugsėjo 11-osios atakas Jungtinės Valstijos pradėjo karą tuo metu Afganistaną valdžiusiam Talibanui nušalinti. Talibai buvo suteikę prieglobstį Osamos bin Ladeno tinklui "al Qaeda", kuris kaltinamas organizavęs šias atakas, pareikalavusias daugiau kaip 3 tūkst. žmonių gyvybių.
Po to G.W.Bushas ir jo patarėjai ne kartą užsiminė apie galimybę išplėsti paskelbtą "karą terorizmui" ir į Iraką, kurį Vašingtonas kaltina mėginimais sukurti masinio naikinimo ginklus.
Irakas tokius kaltinimus neigia, be to, kol kas nepaskelbta jokių duomenų, kurie įtikinamai susietų Iraką su išpuoliais Niujorke bei Vašingtone.
Tiesiogiai neminėdamas JAV kalbų apie prevencinį smūgį Irakui, K.Annanas sako: "Kai valstybės nutaria panaudoti jėgą, kad išspręstų didesnio masto grėsmes, kylančias tarptautinei taikai ir saugumui, niekas negali pakeisti išskirtinio legitimumo, kurį suteikia Jungtinės Tautos".
"Šiandien aš čia kalbu kaip daugiašalininkas iš principo, vadovaudamasis precedentu, įstatais ir pareiga", - teigia jis.
Prieštaraudamas dar vienai JAV pozicijai, K.Annanas atnaujino raginimą artimiausiu metu surengti taikos konferenciją dėl Izraelio ir palestiniečių konflikto. Tokią idėją Vašingtonas pasiūlė gegužės mėnesį, tačiau greitai jos atsisakė.
G.W.Bushas ketina paaiškinti, kodėl, jo manymu, Irakas kelia grėsmę pasauliui, bei paragins Jungtines Tautas imtis veiksmų. Jis ketina pareikšti, jog Vašingtonas nusiteikęs pats imtis veiksmų, jei pasaulinė organizacija nesugebės to padaryti.
JAV prezidentui teks kalbėti prieš auditoriją pasaulio vadovų, kurie griežtai nepritarė jokiems kariniams veiksmams Irako atžvilgiu, ar bent išreiškė abejonių tokia priemone.
K.Annano kalboje sakoma: "Kuo labiau valstybė naudojasi daugiašalėmis institucijomis, atsižvelgdama į bendras vertybes ir šių vertybių numatomas pareigas bei suvaržymus, tuo labiau ja pasitikima ir ji gerbiama, tuo didesnės galimybės jai įgyvendinti tikrą vadovavimą".
JT skėtis
Generalinio sekretoriaus teigimu, JT priklausančios valstybės labiau linkusios veikti užsitikrinusios šios organizacijos 15 narių Saugumo Tarybos paramą.
"Net ir galingiausios valstybės žino, jog joms reikia dirbti kartu su kitomis šalimis daugiašalėse institucijose, kad pasiektų savo tikslus", - sako K.Annanas, suduodamas antausį JAV administracijai, kuriai dažnai pritrūksta kantrybės sprendžiant daugiašalius reikalus.
Daugelį Europos, arabų bei kitų šalių pribloškė JAV siekis nuversti Irako prezidentą Saddamą Husseiną, su ar be naujos Saugumo Tarybos leidimo, kad būtų nutrauktos jo numanomos pastangos įsigyti masinio naikinimo ginklų.
K.Annanas, kuris šį mėnesį yra pasakęs, jog "pulti Iraką būtų neprotinga", Generalinei Asamblėjai taip pat pareikš, kad Irakas ignoruoja Saugumo Tarybos rezoliucijas, ir kad jis turėtų vėl įsileisti JT ginkluotės inspektorius.
Irako branduolinės, cheminės, bakteriologinės bei balistinių raketų programų patikra yra esminis veiksnys, kuris leistų nutraukti JT sankcijas, paskelbtas Irakui prieš 12 metų, po įsiveržimo į Kuveitą.
"Jei Irakas ir toliau ignoruos šį reikalavimą, Saugumo Taryba turės prisiminti savo atsakomybę", - ketina pareikšti K.Annanas, aiškiai iki galo neatmesdamas galimybės panaudoti karinę jėgą, jei tam pritars JT.
Po rugsėjo 11 dienos išpuolių Busho administracija užsitikrino neribotą JT paramą kovoje su terorizmu.
Tačiau daugelį pasaulio šalių nuvylė tai, jog JAV pasipriešino Tarptautiniam baudžiamajam teismui, iki šiol nesugebėjo sumokėti Jungtinėms Tautoms 1,2 mlrd. dolerių skolos ir atmetė kelias pasaulines iniciatyvas, tokias, kaip Kioto protokolas dėl klimato atšilimo ir tarptautinės sutartys dėl biologinio ginklo, branduolinių bandymų bei priešpėstinių minų.
Daugelis JAV sąjungininkų Europoje ir arabų pasaulyje taip pat kritikuoja Vašingtoną dėl paramos Izraelio reikalavimams, kuriais jis siekia, kad palestiniečiai pakeistų vadovybę ir nutrauktų prievartos aktus prieš atnaujinant politinių derybų procesą.
K.Annanas sako, kad daugeliui šalių priimtinas dviejų valstybių gyvavimą numatantis konflikto sprendimas gali būti pasiektas "tik tuo atveju, jei mes tuo pačiu metu sparčiai veiksime visais frontais".
K.Ananas ketina kalbėti ir apie tai, jog Afganistano prezidento Hamido Karzai (Hamido Karzajaus) vyriausybei reikalinga pagalba siekiant įtvirtinti valdžią visoje šalyje. "Be šito visos pastangos gali nueiti perniek", - teigia K.Annanas.
Jis taip pat paragins valstybes donores įvykdyti pažadus padėti atkurti šią karų nuniokotą valstybę.
"Kitaip Afganistano žmonės praras viltį - o neviltis, kaip puikiai žinome, gimdo smurtą", - sako jis.
