aA
JAV prezidentas Billas Clintonas (Bilas Klintonas) atidėjo federalinio kalinio mirties bausmę mažiausiai šešiems mėnesiams. Tai būtų buvusi pirmoji federalinė mirties bausmė per 37 metus. Dabar nužudymu apkaltinto Juano Raulio Garzos (Chuano Raulio Garsos) likimą turės nuspręsti būsimas prezidentas.
Gas Chamber
Pasak B. Clintono, atidėdamas bausmę iki 2001 metų birželio, jis norėjo suteikti Teisingumo departamentui daugiau laiko surinkti ir deramai išanalizuoti informaciją apie rasinius ir geografinius nevienodumus federalinėje mirties bausmių sistemoje.

"... Aš nenusprendžiau, kad mirties bausmė neturi būti taikoma šiuo atveju, kai buvo įrodytas baisus nusikaltimas. Taip pat nenusprendžiau sustabdyti visų egzekucijų federalinėje sistemoje", sakė B. Clintonas savo pareiškime.

Tačiau prezidentas nutarė, kad prieš vykdant bausmę, reikia ištirti galimą rasinį ir regioninį šališkumą. "Šioje srityje neturi likti vietos klaidai", sakė B. Clintonas.

Jis gavo daug prašymų iš šalies ir užsienio pasigailėti J. Garzos. Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas (Žakas Širakas) taip pat atsiuntė prašymą šio bloko vardu. ES narės nepritaria mirties bausmei. Taip pat buvo gautas popiežiaus Jono Pauliaus II laiškas.

44 metų nuteistasis buvo marihuanos prekiautojų vadeiva, kuris Teksase buvo pripažintas kaltu dėl trijų žmogžudysčių, įvykdytų 1990 ir 1991 metais. Ispanakalbis J. Garza prašė sušvelninti bausmę ir pasikirti kalėjimą iki gyvos galvos. Jis kalbėjo apie "seniai egzistuojantį rasinį šališkumą", skiriant mirties bausmes.

Iš 19-os nuteistų mirti vyrų, kurie kalinami JAV griežto režimo kalėjime Indianoje, tik keturi yra baltieji. Likusieji yra kitų rasių atstovai.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.