Pasak pranešimo spaudai, konferencijoje bus pateikta nemažai įdomios informacijos apie hidroelektrinių statybos problemas mūsų ir kitose pasaulio šalyse.
Žaliųjų teigimu, konferencijoje bus paskelbta nenuginčijamų faktų, kad kai kurios Lietuvos upės naktimis visiškai užtvenkiamos ir nustoja tekėjusios, kadangi tokiu būdu hidroelektrinių savininkai kaupia vandenį turbinoms sukti.
Pranešime spaudai pažymima, kad nuo šios konferencijos rezultatų labai priklausys ne tik Lietuvos upių ateitis, bet ir visos Lietuvos kraštovaizdžio, natūralių ekosistemų likimas.
Antradienį rengiama protesto akcija LŽJ paragins Aplinkos ministerijos atsakingus pareigūnus nepasiduoti spaudimui ir neleisti tvenkti Lietuvos upių, svarbių migruojančių žuvų nerštui, šalies kraštovaizdžiui ir natūralių ekosistemų apsaugai.
Kaip BNS LŽJ pirmininkas Rimantas Braziulis, nors hidroelektrinės pagamina "švarią" elektros energiją, neteršia aplinkos, jų žala gamtai yra "didesnė nei nauda".
Pasak R.Braziulio, jei visos Lietuvos upės, išskyrus Nemuną ir Nerį, būtų užtvenktos ir ten stovėtų hidroelektrinės, jos pagamintų tik apie 2 proc. visos Lietuvai reikalingos elektros energijos. Dabar mažosios hidroelektrinės, kurių apie 40, pagamina tik labai nedidelę dalį visos elektros energijos - 0,3 proc.
Šią vasarą Aplinkos ministerija parengė nutarimo projektą, draudžiantį statyti naujas upių užtvankas žuvų migracijos keliuose, tačiau paprieštaravus hidroenergetikos specialistams, šis nutarimas kol kas nepriimtas.
Nutarimo projekto priede yra įrašytos 146 šalies upės, ant kurių draudžiama statyti užtvankas.
Šiuo metu nauja hidroelektrinė statoma Kavarske, ant Šventosios upės kranto. Bendrovės "Achemos hidrostotis" užsakymu statomos elektrinės galingumas - 1000 kilovatų. Elektrinės statybą tikimasi baigti gruodžio mėnesį.
Naujoji jėgainė senosios užtvankos vietoje. Pastačius naująją hidroelektrinę, pagerės žuvų migracijos sąlygos - bus įrengtas specialus takas žuvims. Iki šiol žuvys Kavarsko užtvankos neįveikdavo.
