Mokslo žurnale "Nature" paskelbti tyrimų rezultatai buvo pagrįsti gręžinių temperatūros iš 616 tyrimo stočių, išsidėsčiusių visuose kontinentuose išskyris Antarktidą, analize. Mokslininkai pasinaudojo specialiai išgręžtomis, iki 600 metrų gylio skylėmis Žemės paviršiuje, į kurias buvo įleidžiami jautrūs termometrai ir temperatūra matuojama kas 10 metrų. Trumpalaikiai kasdieniniai arba sezoniniai temperatūros svyravimai prasiskverbia žemyn tik kelis metrus, tačiau amžiais trunkantys pasikeitimai išlieka gilesniuose uolienų sluoksniuose, prasiskverbdami apie 500 metrų per 1000 metų.
"Viršutinis 500 metrų storio Žemės sluoksnis yra archyvas, kuriame kaip ir tikruosiuose archyvuose galbūt trūksta tam tikrų puslapių, tačiau iš principo bet koks gręžinys gali padėti gana sėkmingai atkurti viską, kas vyko toje teritorijoje", prisipažino Mičigano universiteto profesorius Henry Pollackas.
"Visi tyrimo metodai įrodo tam tikrą 20-ojo amžiaus ypatingumą. Tai yra šilčiausias ir greičiausiai kintantis amžius per pastaruosius penkis šimtmečius", pridūrė jis.
Kitame žurnalo "Nature" straipsnyje, Arizonos universiteto mokslininkas Jonathanas Overpeckas pranešė, kad jo komandos tyrimų rezultatai leido padaryti ir šio šimtmečio prognozę: tolesnį planetos atšilimą. "Mes nežinome jokios natūralių mechanizmų kombinacijos, kuri galėtų paaiškinti šį fenomeną, todėl mums belieka manyti, kad žmonijos sukeltas globalinis atšilimas vyks ir toliau", straipsnyje teigė mokslininkas.
