Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos inžinierė sinoptikė Lolita Strakštytė tvirtino, jog Lietuvoje dabar skelbti sausrą - pernelyg drąsu, nes panaikinti agropunktai, kuriuose anksčiau buvo atliekami įvairūs matavimai: "Pavyzdžiui, žiūrima, kiek yra produktyvios drėgmės, reikalingos augalų vystymuisi. Sausros metu produktyvi drėgmė lygi nuliui. Šiuo metu tokie tyrimai nedaromi, tad sunku pasakyti, ar dabartinius orus jau galima vadinti sausra".
Pasak L.Strakštytės, šiomis dienomis vidutinė temperatūra yra panaši, kaip ir ankstesniais metais - apie 10 laipsnių šilumos: "Tačiau blogiausia, jog pavasaris labai ankstyvas, tad šalnos gali pridaryti daug žalos".
Sinoptikės teigimu, šalnos dažnai užklumpa per patį augalų žydėjimą: "Būna metų, kai pavasaris vėluoja, medžiai sužydėti dar nespėja, tad ir šalnos praslysta. Tačiau tokių išimčių pasitaiko gana retai".
Dalyje Lietuvos šalnos jau spėjo atlikti savo juodą darbą. Profesorius Vidmantas Stanys, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Selekcijos skyriaus vedėjas, tvirtino, kad šalnos sodams tikrai pakenkė: "Labiausiai nukentėjo vyšnios ir trešnės, nes jos žydi anksčiausiai. Kai kuriose Lietuvos vietose nušalo ne žiedai, o vaisių užuomazgos. Šalnos pakenks ir vėliau žydinčioms slyvoms. Ačiū Dievui, šalčiai pažeidė tik kai kurias obuolių rūšis. Mažiausiai turėtų nukentėti kriaušės".
Pasak V.Stanio, padėtis pasitaisytų, jei dabar palytų: "Tuomet dalis pažeistų augalų atsigautų. Tačiau lietaus nenumatoma - Babtuose jau pradėjo nykti pievos".
Profesorius nedrįso prognozuoti, koks bus šių metų derlius: "Tai priklauso nuo geografinės padėties. Šiaurės Lietuva ir Ignalinos kraštas gal kaip nors išsisuks, nes ten medžiai tik dabar pradėjo žydėti. Vidurio Lietuvai gali būti prastai".
