Remdamasis tuomet galiojusiais įstatymais Prancūzijos teismas 1999-aisiais nusprendė, kad M.Paponas prarado savo teisę kreiptis į apeliacinį teismą, nes paskelbus jam nuosprendį buvo pabėgęs į Šveicariją, kur netrukus buvo sulaikytas.
Tačiau Strasbūre įsikūrusio Žmogaus Teisių Teismo septynių teisėjų kolegijos nuomone, tai buvo "itin griežta sankcija", neleidusi M.Paponui pasinaudoti savo teise kreiptis į teismus, kurią numato Europos žmogaus teisių konvencijos 6-asis straipsnis.
Prancūzija dar turi galimybę apskųsti Strasbūro teismo sprendimą visos sudėties teisėjų kolegijoje, kurioje dirba 17 šio teismo teisėjų.
Europos teismas taip pat nurodė Prancūzijai atlyginti 29 192 eurus (daugiau kaip 100 tūkst. litų) M.Papono teismo išlaidų.
Nuteistojo advokatai, kurie nurodo, kad jų kliento širdis silpna ir kad jam įdėtas širdies stimuliatorius, iš karto paskelbė, kad vėl kreipsis į Prancūzijos Kasacinį teismą.
Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas kelis kartus atmetė M.Papono prašymus jį paleisti.
M.Paponas Prancūzijos pietvakariuose valdant pronaciškam Viši režimui bendrininkavo deportuojant į mirties stovyklas 1 560 žydų iš Bordo miesto.
Kaip nurodoma Europos teismo ketvirtadienio nutartyje, "tai, jog M.Paponas buvo teisiamas ir pripažintas kaltu dėl kaltinimų pagalba ir bendrininkavimu vykdant nusikaltimus žmoniškumui, neatima iš jo Konvencijoje numatytų teisių ir laisvių".
Iš kalėjimo M.Paponas pirma laiko gali būti paleistas 2004 metais.
