Pasak pranešimo, vienas iš esminių profiliavimo poveikių yra tas, jog atsirado erdvė moksleivių pasirinkimui, naujoms idėjoms, kūrybiškumui skleisti. Taip pat visuomenė paskatinta daugiau dėmesio kreipti į švietimo aprūpinimo problemų sprendimą.
Ministerijos teigimu, bendrojo lavinimo mokyklų profiliavimui labai svarbus yra ir mokyklų tinklo optimizavimas.
"Kuo daugiau mokykloje yra klasių, tuo didesnė galimybė tenkinti moksleivių poreikius bei pasirinkimą mokytis, o vėliau - studijuoti vieną ar kitą specialybę. Mažoje mokykloje tai įgyvendinti yra ganėtinai sudėtinga", - rašoma pranešime.
Tuo tarpu praėjusį trečiadienį Vyriausybė skubiai priėmė sprendimą leisti bendrojo lavinimo vidurinėse mokyklose ir gimnazijose, esančiose miestuose ir rajonų centruose, komplektuoti mažiau negu tris 11-ąsias klases arba gimnazijos trečiąsias klases.
Juo iš esmės stabdomas pastaruosius penkerius metus vykęs nedidelių vidurinių mokyklų reorganizavimas į pagrindines. Pagal 1999 metų Vyriausybės nutarimą, mokykla negali būti vidurinė, jeigu joje nebus trijų 11-ųjų klasių.
Tuo metu atostogavęs švietimo ir mokslo ministras A.Monkevičius teigė nieko nežinojęs apie rengiamą Vyriausybės sprendimą, o prezidentas Valdas Adamkus antradienį pareiškė suabejojęs socialliberalų galimybėmis kontroliuoti jiems Vyriausybėje pavestas sritis.
Švietimo ir mokslo ministerijos pranešime pabrėžiama bendrojo lavinimo prieinamumo svarba, todėl mokyklos turėtų būti išdėstytos taip, kad kuo optimaliau atitiktų savivaldybės, regiono gyventojų poreikius. Ministro nuomone, arčiausiai namų turi būti įstaigos, teikiančios ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį ir specialųjį ugdymą.
Ministerija kartu pažymi, kad ne tik pinigai lemia mokyklų tinklo pertvarką - dėl demografinių pokyčių kasmet mažėja mokinių skaičius, ypač kaime. Prognozuojama, jog 2003 m. į mokyklas ateis per 10 proc. mažiau pirmokų nei šiais metais. Todėl, ministerijos nuomone, ir toliau ypatingas dėmesys bus kreipiamas į kaimo mokyklas ir jų aprūpinimą.
