aA
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Dominique de Villepin pristatė trijų įstatymų projektus, kuriais patvirtinami praėjusių metų gruodį su trimis Baltijos valstybėmis pasirašyti susitarimai dėl ambasadų likimo.
UR ministras projektus pristatė per Prancūzijos Ministrų tarybos posėdį pas šalies vadovą Jacques’ą Chiracą (Žaką Širaką), trečiadienį pranešė Prancūzijos Ministrų tarnybos spaudos tarnyba.

Pernai gruodžio 13 dieną Paryžiuje pasirašyti susitarimai numato nuostolių atlyginimą trims Baltijos valstybėms už 1940-ųjų rugpjūtį Sovietų Sąjungos nusavintus jų atstovybių pastatus Paryžiuje.

Kaip rašoma pranešime spaudai, nuo pat nepriklausomybės atgavimo šalys siekė atgauti teisę naudotis šiais pastatais, tačiau jų bandymai buvo nesėkmingi.

"Trys 2001 metų gruodžio 13 dienos susitarimai susitarimai leidžia atlyginti per Antrąjį pasaulinį karą patirtą žalą ir padėti trims būsimoms Europos Sąjungos narėms laisvai pasirinkti jų ambasadų Paryžiuje vietą", - rašoma pranešime.

Susitarimus, pagal kuriuos Prancūzija įsigijo Baltijos šalių prieškario ambasadų pastatus, kur dabar įsikūrę Rusijos atstovai, gruodį pasirašė Lietuvos, Latvijos ir Estijos UR ministrai ir tuometinis Prancūzijos UR ministras Hubert'as Vedrine'as (Hiuberas Vedrinas).

1940 metais, Lietuvai praradus nepriklausomybę, Paryžiaus merija iškraustė iš ambasados pastato Lietuvos diplomatus. Po Antrojo pasaulinio karo ambasados pastatas buvo perduotas Sovietų Sąjungai. Iširus SSRS, pastatą perėmė Rusija.

Nors iki šiol formaliai ambasados pastatai nuosavybės teise priklausė Lietuvai, jų negalima buvo perimti, nes juose yra dirba diplomatinę neliečiamybę turintys Rusijos piliečiai.

Atsižvelgiant į tai, jog teisėtas šio pastato savininkas, t.y. Lietuvos Respublika, juo realiai naudotis negali, susitarime numatyta, jog Lietuva parduos Prancūzijai minėtą pastatą už sutartą sumą.

Minėto sandorio suma ir Prancūzijos mokėjimų Lietuvai tvarkaraštis oficialiai neskelbiami. BNS žiniomis, už nuosavybės teisių į prieškario ambasados pastatą perdavimą Lietuvai ketinama sumokėti 23 mln. Prancūzijos frankų (apie 12,65 mln. litų).

Po nepriklausomybės atkūrimo Lietuva kelerius metus dėl ambasados Paryžiuje pastato grąžinimo derėjosi su Rusija, tačiau pastaroji šį klausimą siūlė nagrinėti kartu su keletu kitų problemų, pavyzdžiui - Lietuvos ir Rusijos ambasadų Maskvoje ir Vilniuje pariteto nustatymo.

Ambasados pastatas yra 17-ajame Paryžiaus rajone, miesto vakarinėje dalyje. Netoliese yra 16-asis, vadinamasis aukštuomenės rajonas. Lietuvos ambasada Paryžiuje dabar įsikūrusi jos poreikių nebeatitinkančiose nuomojamose patalpose. Ambasadai įkurdinti Lietuva ketina įsigyti kitas patalpas.

Lietuva taip pat siekia atgauti buvusį prieškario Lietuvos ambasados pastatą Romoje, kuriame taip pat dabar yra įsikūrusi Rusijos atstovybė. Liepos pradžioje dėl Lietuvos ambasados pastato likimo vyko derybos tarp Lietuvos ir Italijos užsienio reikalų ministerijų.

Po to, kai sovietai 1940 metais okupavo Lietuvą, Italija iškraustė Lietuvos diplomatus iš ambasados Romoje, o po Antrojo pasaulinio karo ambasados pastatas atiteko SSRS. Dabar šiame pastate prestižinėje Romos vietoje yra įsikūręs Rusijos konsulatas.

Praėjusią savaitę iš Romos grįžęs Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus žurnalistams sakė gavęs Italijos premjero Silvio Berlusconi (Silvijaus Berluskonio) patikinimą asmeniškai pasirūpinti ambasados pastato likimu.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.