Ataskaitoje pateikiamais rodikliais siekiama įvertinti pačias įvairiausias sritis, kurios turi įtakos gyvenimo kokybei, tarp jų tokias esmines, kaip švietimą, vidutinę gyvenimo trukmę bei pajamas vienam gyventojui.
Tokį vertinimo modelį 1990 metais pasiūlė velionis Pakistano ekonomistas Mahbubas ul Haqas, ir dabar JT vystymo programa (JTVP), 1965 metais įkurta viena didžiausių pasaulyje pagalbos agentūrų, remdamasi jo sukurta sistema kasmet paskelbia žmonių gerovės raidai skirtą ataskaitą.
Šiemet iš 173 pasaulio šalių į pirmąjį aukščiausios gyvenimo kokybės šalių dvidešimtuką pateko Norvegija, Švedija, Kanada, Belgija, Australija, Jungtinės Valstijos, Islandija, Nyderlandai, Japonija, Suomija, Šveicarija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Danija, Austrija, Liuksemburgas, Vokietija, Airija, Naujoji Zelandija ir Italija.
Paskutiniąsias - 154-173 sąrašo vietas užima atitinkamai Senegalas, Kongo Demokratinė Respublika, Dramblio Kaulo Krantas, Eritrėja, Beninas, Gvinėja, Gambija, Angola, Ruanda, Malavis, Malis, Centrinės Afrikos Respublika, Čadas, Bisau Gvinėja, Etiopija, Burkina Fasas, Mozambikas, Burundis, Nigeris ir Siera Leonė.
Nors turtingųjų šalių rodikliai aukštesni, tyrimo autoriai pabrėžia, jog vienam gyventojui tenkančios pajamos toli gražu ne visados užtikrina geresnę gyvenimo kokybę.
Pavyzdžiui, Pakistano ir Vietnamo gyventojų pajamos yra panašios, tačiau, pasak ataskaitos, Vietnamas kur kas daugiau lėšų skiria švietimui ir sveikatos apsaugai.
60-oje vietoje atsidūrusi Rusija ir 62-ąją vietą užėmusi Bulgarija palyginti daug balų gavo už švietimą, tačiau užimti aukštesnę vietą joms trukdo didelis naujagimių mirtingumas.
Rusija atsidūrė tarp Malaizijos, kuri pernai per vieną vietą buvo nuo jos atsilikusi, ir Dominikos Respublikos.
Prieš 12 metų Rusijos pozicijos buvo kur kas geresnės - ji užėmė 40-ąją vietą ir buvo elitinėje grupėje, tarp išsivysčiusių šalių. Dabar 40-ojoje vietoje yra Urugvajus.
10-ajame dešimtmetyje Rytų Azijoje ir Okeanijoje itin skurdžiai gyvenančių žmonių sumažėjo per pusę, bet Afrikoje vos prasimaitinančių gyventojų skaičius padidėjo nuo 242 milijonų iki 300 milijonų. 20 į pietus nuo Sacharos esančių Afrikos valstybių dabar yra skurdesnės nei 1990 metais, o 23 - skurdesnės nei 1975-aisiais, sakoma ataskaitoje.
Ataskaitos rengėjai taip pat aiškinosi, kaip siekiama Tūkstantmečio plėtros tikslų, kuriuos Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja numatė 2000 metais.
Pasaulio lyderiai pažadėjo perpus sumažinti žmonių, gyvenančių už mažiau kaip vieną JAV dolerį (3,48 lito) per dieną, skaičių, užtikrinti visuotinį pradinį išsilavinimą, sumažinti vaikų mirtingumą ir pradėti slopinti AIDS epidemiją.
Šis pažadas turėjo virsti tikslinga užsienio parama ir šalių vyriausybių prioritetais. Daugeliu atvejų tai turėjo reikšti, kad reikalingos lėšos būtų gaunamos mažinant karinės pramonės finansavimą.
51 valstybė, kurioje gyvena 40 proc. pasaulio žmonių, pasiekė visuotinio pradinio išsilavinimo tikslą ar sėkmingai jo siekia. Šis tikslas turi būti pasiektas iki 2015 metų.
Ataskaitoje pažymima, kad Benine, kur vienam gyventojui per metus tenkantis bendrasis vidaus produktas vertinamas tik 990 JAV dolerių, daroma viskas, kad iki 2015 metų pradinėse mokyklose mokytųsi visi vaikai.
Tuo tarpu Kataras, kurio bendrasis vidaus produktas didesnis beveik 20 kartų, gerokai atsilieka.
Vienam gyventojui tenkantis bendrasis vidaus produktas Egipte sudaro mažiau nei trečdalį Vengrijos bendrojo vidaus produkto, tačiau Egiptas sėkmingai siekia visuotinio pradinio mokymo, o Vengrija įspūdingais rodikliais pasigirti negali.
Gvatemalos nacionalinės pajamos yra daugiau kaip septynis kartus didesnės už Tanzanijos nacionalines pajamas, bet Tanzanijoje mergaitės lanko mokyklą, o Gvatemala šiuo požiūriu taip pat gerokai atsilieka, rašoma JT ataskaitoje.
