"Nors Rusijos demokratijos ir santykių su Vakarais perspektyvos, vadovaujant Putinui, kelia nerimą, o ekonomikos perspektyvos yra neužtikrintos, Rusijos valstybinės tradicijos vis dėlto yra pernelyg stiprios, kad ji nusmuktų iki trečiojo pasaulio lygio", sakoma kasmetinėje "Strateginėje apžvalgoje".
Instituto teigimu, Vakarų nerimą dėl V. Putino ketinimų sušvelnina pragmatiškas jo būdas bei akivaizdus ekonominis ir karinis Rusijos silpnumas.
"Armija, kuriai taip sunkiai pavyko užimti Grozną, vargu ar bus panaudota grasinti Varšuvai ar Kijevui", sakoma pareiškime.
Pirmieji V. Putino požiūrio į demokratiją ir žiniasklaidą požymiai rodo, kad ši šalis gali išplėtoti tam tikrą "reguliuojamosios demokratijos" formą, kuri daugiau ar mažiau įsitvirtino kitose buvusios Sovietų Sąjungos respublikose, sakoma instituto pranešime.
Anot jo, "tarptautinėje demokratijos lygoje, Rusija gali atsidurti kažkurioje spektro vietoje tarp Turkijos (geriausiu atveju) ir Egipto (blogiausiu atveju)". Instituto manymu, Rusijoje bus nubrėžtos griežtos ribos, iki kokio laipsnio opozicijos politikai ir žiniasklaida gali mesti iššūkį sistemai.
V. Putinas gali siekti geresnių santykių su NATO, tikėdamasis užkirsti kelią dviem Vakarų žingsniams - JAV priešraketinės gynybos skydo sukūrimui ir tolesnei šio Aljanso plėtrai į Rytus, kurie prieštarautų Rusijos interesams, mano Londone įsikūręs institutas.
Tačiau, jo manymu, pasiekti santykių stabilumo bus labai sunku - dėl abiejų pusių kaltės.
Nepaisant Rusijos pasipriešinimo, JAV Kongresas beveik neišvengiamai priims sprendimą kurti Nacionalinę raketinę gynybos sistemą, nes šį projektą remia abi pagrindinės partijos.
Rusija ypač priešiškai reaguos į bet kokius bandymus priimti į NATO Baltijos šalis. NATO sąjungininkės Europoje tai irgi laiko nieko gera nelemiančia perspektyva.
"Nors tiesioginis Rusijos kerštas Baltijoms šalims būtų mažai tikėtinas, atsižvelgiant į jų stabilumą ir Rusijos karinį silpnumą, NATO įžengimas į Baltijos šalis greičiausiai sustiprintų Rusijos mėginimus pakenkti JAV interesams kur nors kitur", sakoma pranešime.
V. Putino vyriausybė greičiausiai imsis aktyvesnių pastangų ginti Rusijos įtaką Pietų Kaukaze. Be to, jeigu Rusijos pajėgos ryšys persekioti čečėnų sukilėlius už menkai saugomos Gruzijos sienos, Čečėnijos karas gali išplisti ir šioje Kaukazo šalyje.
Jeigu čečėnai nebegalės atvirai kovoti su Rusijos kariuomene, jie gali griebtis terorizmo, ir "korumpuotos bei chaotiškos Rusijos saugumo tarnybos pamatys, kad kovoti su tikrai ryžtingu teroristiniu sąjūdžiu yra labai sunku", sakoma TSSI pareiškime.
1958 metais Londone įsteigtas Tarptautinis strateginių studijų institutas (The International Institute for Strategic Studies) yra nepriklausomas tyrimų, informacijos ir diskusijų centras, analizuojantis konfliktus keliančias problemas. Be to, institutas įvertina įvairias politinius, ekonominius ir socialinius veiksnius, kurie gresia sukelti nestabilumą, taip pat veiksnius, galinčius padėti plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą.
