„Nežinau teismo motyvų, kai su jais susipažinsiu, spręsiu, ar skųstis Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui“, - po posėdžio sakė K.Džiautas. Jis prisipažino, kad buvęs tik 50 proc. užtikrintas, kad bylą pavyks laimėti.
DELFI primena, kad specialiojoje KGB mokykloje Maskvoje studijavęs ir vėliau vos penkis mėnesius KGB kaip Lietuvos saugumo tarnybų informatoriumi buvęs K.Džiautas 8 metus dirbo Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje. Iš prokuratūros jis buvo atleistas vadovaujantis Liustracijos įstatymu - asmenims, dirbusiems KGB struktūrose po Nepriklausomybės paskelbimo 1990 metų kovo 11-ąją, draudžiama 10 metų dirbti tam tikrą valstybinį ir kitokį darbą, įskaitant teisėsaugos.
Be to, įstatyme nurodyta, kad kadriniai KGB darbuotojai negali dirbti ir privačiame sektoriuje. Dėl žmogaus teisių pažeidimo K.Džiautas ir taip pat su KGB siejamas buvęs Šiaulių mokesčių inspekcijos darbuotojas Juozas Sidabras kreipėsi į EŽTT ir laimėjo bylą prieš Lietuvą. Jiems buvo priteista po 7 tūkst. eurų (24 tūkst. litų) neturtinės žalos.
EŽTT buvo įpareigojęs Lietuvą pakeisti Liustracijos įstatymą, jame panaikinant apribojimus KGB darbuotojams dirbti privačiame sektoriuje. EŽTT sprendimas įsigaliojo 2004-ųjų liepą, tačiau įstatymas taip ir liko nepakeistas.
Vilniaus apygardos administraciniame teisme Lietuvos Vyriausybę atstovavusi Margarita Šakalytė tvirtino, kad įstatymas bus pakeistas, šiuo metu derinami teisės aktai. Pasak jos, K.Džiautas patyrė tik „hipotetinę žalą“, galėjo bet kur įsidarbinti kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis.
Dėl Liustracijos įstatymo nuostatų nepakeitimo su Vyriausybe bylinėjasi ir J.Sidabras.
