DELFI primena, kad specialiųjų tarnybų įrašyti pokalbiai padėjo atskleisti R.Pakso ir jo finansinio rėmėjo Jurijaus Borisovo artimus santykius. Kai prezidentas prisiekė ir pradėjo eiti pareigas, J.Borisovas ėmėsi aktyvios veiklos, siekdamas daryti jam įtaką ir įgyvendinti savo planus. Kadangi R.Paksas nevykdė įsipareigojimų, J.Borisovas grasino perduoti kompromituojančią medžiagą priešiškoms užsienio žvalgyboms.
Milijonierius įkalbinėjo A.Drakšą aplankyti R.Paksą ir jį paveikti, kad šis kuo greičiau pasirašytų dokumentus dėl pilietybės J.Borisovui suteikimo išimties tvarka.
Prezidentas buvo sunerimęs dėl J.Borisovo reikalavimų ir per A.Drakšą siekė jį nuraminti. Prezidentas dekretą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo išimties tvarka J.Borisovui pasirašė 2003 m. balandžio 11 d. Pilietybės suteikimo išimties tvarka procedūra paprastai užtrunka 2–3 mėnesius nuo prašymo padavimo dienos. J. Borisovui ji buvo suteikta per tris savaites.
Europos Žmogaus Teisių teismas kreipėsi į Lietuvos Vyriausybę ir prašo pateikti savo poziciją dėl R.Pakso draugo A.Drakšo skundo. Be to, Lietuvos prašoma atsakyti, ar valstybė įvykdė savo pozityvią pareigą pagal Konvencijos 8 straipsnį dėl privataus gyvenimo apsaugos dėl slapto pareiškėjo pokalbių įrašų nutekėjimo neaiškiomis aplinkybėmis žiniasklaidai.
