Tokį sprendimą prezidentas priėmė tą pačią dieną, kai Europos Komisija (EK) rekomendavo sustabdyti kai kuriuos derybų dėl Turkijos narystės ES skyrius, kadangi šalis iki sutarto laiko neatvėrė savo uostų ES valstybei narei Kiprui.
Dėl Europos Sąjungos lūkesčių nepateisinusio vadinamojo pagrindų įstatymo, susijusio su graikų ortodoksų, sirų ir armėnų bendruomenėmis, oficialiai pasaulietinės, tačiau didžia dalimi musulmoniškos Turkijos parlamentarai susitarė tik po kelis mėnesius trukusių aršių ginčų.
Nacionalistai baiminosi, kad šis įstatymas Turkijoje suteiks daugiau įtakos ne musulmonų mažumoms, kurios, kaip, pavyzdžiui, Graikų Ortodoksų Bažnyčia, laikomos svetimomis.
A.N.Sezeras kartkartėmis atsargiai žiūri į ES įkvėptas reformas, nes baiminasi, kad jos gali susilpninti valstybę arba pasaulietinę jos sanklodą, ir todėl dažnai vetuoja įstatymus, kuriuos daugumą parlamente turinti Teisingumo ir plėtros partija (AKP) gali atmesti.
