Po derybų su Estijos prezidentu Toomu Hendriku Ilvesu vykdamas į NATO viršūnių susitikimą Rygoje, G.W.Bushas sakė, kad kol Irako vyriausybė laisvai vedė derybas su Iranu dėl pagalbos siekiant pažaboti smurtą, JAV sąlygos dėl tiesioginių derybų su Teheranu liko nepakitusios.
"Irakas - suvereni valstybė, pati tvarkanti savo užsienio politiką. Ji veda derybas su savo kaimynėmis, ir jei mano esant reikalinga tai daryti, tai normalu", - sakė JAV prezidentas.
Pasak jo, neseniai Irake vykusios riaušės - dalis smurto bangos, kilusios pernai vasarį, kai Samaroje į šiaurę nuo Bagdado buvo susprogdinta šiitų mečetė.
"Šioje fazėje esame jau gana ilgai, - sakė G.W.Bushas. - Tai, ką matote per televiziją, prasidėjo praėjusį vasarį. Tai buvo bandymas sukurstyti religinį smurtą".
"Vyksta daugybė religinio smurto aktų, kuriuos, mano manymu, kursto "al Qaeda", verčiančių žmones reikalauti atpildo", - pridūrė prezidentas.
Irano lyderis Mahmoudas Ahmadinejadas susitikime su Irako prezidentu Jalalu Talabani pirmadienį Irake sakė, jog jo šalis darys viską, kas įmanoma, kad sustiprintų saugumą Irake.
Tačiau G.W.Busho administracija mano, jog Iranas kelia potencialią grėsmę padėčiai Artimuosiuose Rytuose savo branduoline programa, kuri, pasak Teherano, yra taiki. Tačiau Vašingtonas būgštauja, kad jos tikslas vis dėlto yra pasigaminti branduolinį ginklą.
G.Bushas neskubins pasitraukimo iš Irako
JAV prezidentas George'as W.Bushas antradienį atmetė galimybę, kad JAV kariai pasitrauktų iš Irako "neužbaigę savo misijos", nors spaudimas jam, jog reikia sugrąžinti amerikiečius namo, vis stiprėja.
"Ko aš tikrai nedarysiu - tai neketinu išvesti karių iš mūšio lauko, kol misija neužbaigta", - sakė G.W.Bushas Rygoje prieš prasidedant NATO viršūnių susitikimui.
Pasak jo, Vašingtonas laikysis lankstumo ir darys pakeitimų taktikoje kovojant su Irake nesiliaujančiu smurtu.
T.Blairas linkęs Irake laikyti nemažas pajėgas
Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas antradienį pasakė, jog britų pajėgos Irake turėtų ir toliau būti gana didelės, net jeigu kitais metais pavyks, kaip planuota, Irako pietuose perduoti saugumo atsakomybę Irako pajėgoms.
Į Kopenhagą atvykęs derybų su Danijos ministru pirmininku Andersu Foghu Rasmussenu T.Blairas sako, kad kontrolės Basroje perdavimas kitais metais leistų britams ir danams pakoreguoti ten dislokuotas pajėgas.
"Mes tebelaikysime ten (Irake) žymias pajėgas; net jeigu tektų pakoreguoti mūsų vaidmenį, vis dar bus toks poreikis", - pažymėjo jis per spaudos konferenciją.
Britanija Irako pietuose laiko apie 7200 karių kontingentą - daugiausia antrojo pagal dydį Irake miesto Basros rajone. Danų kariai, kurių yra Irake apie 470, tarnauja vadovaujami britų.
Lig šiol Britanijos pajėgos yra perdavusios irakiečiams prižiūrėti tvarką dviejose iš keturių pietinių provincijų. Britų vyriausybė ketina 2007-aisiais irakiečiams perduoti visą Basros rajoną ir iki metų pabaigos pargabenti namo kelis tūkstančius karių.
"Dar tebebus poreikis, kad mūsų kariai kurį laiką liktų Irake", - sakė T.Blairas pakeliui į NATO viršūnių susitikimą Rygoje.
