aA
Lenkijos rinkėjai sekmadienį sudavė skaudų smūgį konservatyviai dvynių Lecho ir Jaroslawo Kaczynskių vyriausybei - į Varšuvos mero postą išrinko liberaliosios opozicijos kandidatę, rodo pirmadienį paskelbti galutiniai rezultatai.
Hanna Gronkiewicz-Waltz
© Reuters/Scanpix
Per sekmadienį įvykusį antrąjį vietos rinkimų ratą didžiausias dėmesys krypo į Varšuvą, kur liberalios opozicinės Pilietinės platformos atstovė, buvusi Lenkijos centrinio banko pirmininkė Hanna Gronkiewicz-Waltz surinkusi 53,35 proc. balsų įveikė Kaczynskių partijos "Įstatymas ir teisingumas" kandidatą, laikinąjį Varšuvos merą Kazimierzą Marcinkiewiczių, kuris gavo 46,65 proc. balsų.

"Šiuo balsavimu Varšuva "Įstatymui ir teisingumui" parodė raudonąją kortelę", - savo kalboje pareiškė 54 metų H.Gronkiewicz-Waltz, kuri taps pirmąja moterimi, užimsiančia Varšuvos mero postą.

Sostinės mero postas laikomas prestižiškiausiu šalyje, o "Įstatymas ir teisingumas" jo išsaugojimą vadino garbės reikalu. Dar prieš vietos valdžios rinkimus premjeras J.Kaczynskis, neabejodamas savo partijos kandidato pergale, sakė, jog tas, kas laimės savivaldybių rinkimus Varšuvoje, laimės mūšį visoje Lenkijoje.

Prezidentas L.Kaczynskis buvo Varšuvos meras iki išrinkimo šalies vadovu praėjusių metų pabaigoje.

Buvęs premjeras K.Marcinkiewiczius ir H.Gronkiewicz-Waltz per pirmąjį vietos valdžios rinkimų ratą lapkričio 12 dieną gavo maždaug po trečdalį balsų. Pagal šalies įstatymus, kad laimėtų jau pirmajame rate, kandidatas į merus turi surinkti daugiau kaip 50 proc. balsų.

Lenkijos spauda pažymi, kad H.Gronkiewicz-Waltz pergalę lėmė buvusio prezidento Aleksandro Kwasniewskio, kuris tebėra populiarus, ir kairiųjų demokratų kandidato į Varšuvos vadovus Mareko Borowskio šalininkų palaikymas.

K.Marcinkiewicziaus ateitis kol kas neaiški - galbūt jis grįš į gimtąjį Gožuvo miestą toliau mokytojauti, o galbūt "Įstatymas ir teisingumas" suras jam vietą sostinėje. Žiniasklaida spėja, kad jis galėtų tapti Lenkijos užsienio reikalų ministerijos vadovu, tačiau pats K.Marcinkiewiczius tai neigė.

Rinkimų rezultatai rodo, kad didžiuosiuose šalies miestuose nugalėjo Pilietinės platformos ir nepriklausomi kandidatai, tad Lenkijos politinis susiskaldymas išliko. Skaudžiausią pralaimėjimą patyrė konservatorių koalicijos partneriai - "Savigyna" ir Lenkijos šeimų lyga.

Vietos rinkimai konservatoriams buvo pirmasis rinkėjų valios patikrinimas nuo 2005 metų rugsėjo, kai per parlamento rinkimus broliai Kaczynskiai padėjo nuversti korupcijos šešėlio temdomą kairiųjų vyriausybę.

"Įstatymui ir teisingumui" taip pat nepavyko laimėti pietuose esančios Krokuvos mero posto. Čia dabartinis miesto meras, kairiųjų atstovas Jacekas Majchrowskis (Jacekas Maichrovskis) įveikė konservatorių kandidatą Ryszardą Terleckį.

Smūgį konservatoriams kiek sušvelnino pergalė antrajame pagal dydį šalies mieste Lodzėje, kur Jerzy Kropiwnickis įveikė liberalios opozicijos atstovą Krzysztofą Kwiatkowskį.

Ekskomunistinė Kairiųjų demokratų sąjunga, kuri buvo išstumta iš valdžios 2005-aisiais, pasiekė nemažų laimėjimų pirmajame rinkimų ture. Pasak politikos apžvalgininkų, itin sėkmingam kairiųjų pasirodymui įtakos turėjo prieš vietos valdžios rinkimus sudarytas precedento neturintis aljansas su buvusiais disidentais iš "Solidarumo".

Po pirmojo vietos rinkimų rato kairysis sparnas paragino savo rėmėjus Varšuvoje antrajame ture balsuoti už H.Gronkiewicz-Waltz ir jų parama, manoma, nemažai prisidėjo prie jos pergalės.

Sekmadienį sakydama kalbą būsima Varšuvos merė padėkojo kairiesiems, tarp jų Marekui Borowskiui, kurį įveikė pirmajame rinkimų ture, bei Aleksandrui Kwasniewskiui, kuris 1995-2005 metais buvo prezidentu.

"Kwasniewskio parama turėjo lemiamos reikšmės liberalų pergalei", - sakė sociologas Marekas Migalskis.

Per balsavimą lapkričio 12 dieną buvo išrinkti 1 600 merų, tačiau dar 800 vietų liko laisvos ir dėl jų buvo varžomasi sekmadienį.

Rinkimų kampanija prieš antrąjį balsavimo nebuvo itin aktyvi dėl trijų dienų gedulo, kuris buvo paskelbtas lapkričio 21 dieną Lenkijos pietuose esančios Silezijos Rudos šachtoje per metano dujų sprogimą žuvus 23 ten dirbusiems angliakasiams.

Lenkijoje yra apie 30 mln. rinkėjų, tačiau pastaraisiais metais rinkimuose dalyvauja apie pusę balsavimo teisę turinčių žmonių. Rinkimų komisijos duomenimis, sekmadienį rinkėjų aktyvumas buvo 5 proc. mažesnis, nei per pirmąjį turą lapkričio 12-ąją, ir siekė 39,65 procento.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.