Pasak muftijaus, pasibaigus 1994-1996 metų konfliktui, Čečėnijoje buvo įkurtas dingusiųjų paieškos komitetas. "Šio komiteto atstovai į Čečėniją iš pradžių atveždavo po 10-20 kūnų, o vėliau iš Rostovo buvo atgabenti šie vagonai su palaikais. Prie jų ateidavo žmonės, atpažindavo savo giminaičius ir juos pasiimdavo", teigė muftijus.
Pasak jo, likusius kūnus reikėjo atpažinti, tačiau tokiai procedūrai tuometinė Čečėnijos valdžia neturėjo lėšų. "Tada prasidėjo įvykiai Dagestane, o vėliau ir naujas karas Čečėnijoje", teigė A. Ch. Kadyrovas.
Tuo tarpu penktadienio vakarą Rusijos prezidento padėjėjo Sergejaus Jastržembskio kanceliarijos atstovai "Interfax" teigė, jog Grozne aptikti vagonai su daugiau kaip 150 žmonių palaikais ten buvo remiantis 1997 metais pasiektais susitarimais su tuometine Čečėnijos valdžia.
Pagal susitarimus, Čečėnijos teritorijoje žuvusių Rusijos karių kūnai tolesniam atpažinimui turėjo būti perduodami Šiaurės Kaukazo karinės apygardos specialiajai laboratorijai. Tam į Grozną buvo nusiųsti keturi vagonai-šaldytuvai ir aptarnaujantis personalas - teismo medicinos ekspertai iš Šiaurės Kaukazo karinės apygardos 124-sios teismo medicinos laboratorijos, įsikūrusios Rostove prie Dono.
S. Jastržembskio kanceliarijos duomenimis, darbų metu buvo ekshumuota 200 neatpažintų kūnų. Tarp jų, 15 kūnų su Rusijos karinių pajėgų orientaciniais ženklais, aštuoni kurių buvo perduoti 124-jai laboratorijai. Pasak kanceliarijos atstovų, 1999 metų žiemą darbą nutraukė Čečėnijos pusė.
