Jei bulvė daržovių karalius, morka, be jokios abejonės – karalienė. Vitaminų gausa morkos pranoksta ne tik visas daržoves, bet ir pieno bei mėsos produktus. Tai viena seniausių žmonių auginamų daržovių. Tačiau prieš tūkstantmečius morkos, kaip ir jų giminaičiai krapai ar kmynai, buvo auginamos ne dėl šaknų, o dėl lapų ir sėklų. Maža to, morkos anuomet buvo ne oranžinės, o baltos, geltonos ar net violetinės spalvos.
Jei bulvė daržovių karalius, morka, be jokios abejonės – karalienė. Vitaminų gausa morkos pranoksta ne tik visas daržoves, bet ir pieno bei mėsos produktus. Tai viena seniausių žmonių auginamų daržovių. Tačiau prieš tūkstantmečius morkos, kaip ir jų giminaičiai krapai ar kmynai, buvo auginamos ne dėl šaknų, o dėl lapų ir sėklų. Maža to, morkos anuomet buvo ne oranžinės, o baltos, geltonos ar net violetinės spalvos.
Morka – kokiaMorkos yra labiausiai naudingos daržovės, kurias daugelis mėgsta nuo vaikystės. Jose gausu vitamino A, kuris padeda išlaikyti aštrų regėjimą, gerina imunitetą ir kraują. Moksliškai įrodyta, kad reguliarus morkų vartojimas padeda valyti toksinus ir cholesterolį. Anot naujausių tyrimų, žmogus, kasdien suvalgantis po dvi morkas, atrodo 10 metų jaunesnis.
Anot įvairių šaltinių, morkų amžius gali siekti net 5000 metų. Tiesa, tuometės morkos nė iš tolo nepriminė oranžinių, saldžių, sultingų šakniavaisių. Jos buvo baltos, violetinės, susiraičiusios ir valgymui tinkamos tik labai trumpą laikotarpį, kol nesumedėdavo kaip įprastos kitų augalų šaknys. Manoma, kad jų tėvynė yra Afganistanas ir šalia esančios šalys. Keliautojai ir prekybininkai ilgainiui išnešiojo sėklas į kitas žemes ir šitaip išpopuliarino morką. Ilgą laiką graikai morkų nevalgė, o naudojo tik medicininiams tikslams. Tuo tarpu romėnai jas valgė tiek šviežias, tiek virtas, kartu su alyvuogių aliejumi ir žolelėmis. Kaip ir daugelis kitų daržovių, morka buvo laikoma afrodiziaku.
Europą morkos pasiekė apie 1200 metus ir iš pradžių buvo vartojamos kaip arklių pašaras. Daugelis gydytojų jas duodavo ligoniams kaip vaistą nuo sifilio ir gyvulių įkandimų. Vėliau ispanai jas pradėjo valgyti su aliejumi, actu ir druska, o italai – medumi, kaip desertą. Britai morkų lapus naudojo plaukams puošti.
Dėl to, kad šiandien morkos yra ryškiai oranžinės, reikėtų dėkoti olandams. XVI a. šios šalies ūkininkai sukryžmino raudonas ir geltonas morkas ir išvedė naują oranžinių morkų veislę, kuri taip išpopuliarėjo ir paplito, kad dabar sunku įsivaizduoti morkas esant ir kitokių spalvų. Tokią spalvą jie pasirinko, norėdami pagerbti tuometę Olandijos vėliavą, kurioje vyravo oranžinę spalva. Olandai pakeitė ne tik morkos spalvą, bet ir pasistengė, kad ši daržovė būtų ne tokia karti, saldesnė ir turėtų kuo mažesnę sumedėjusią dalį. Šios morkos greitai paplito po visą Europą ir tapo neatsiejama mitybos dalies grandimi. Lietuvoje – taip pat. Tiesa, visai neseniai parduotuvėse vėl pasirodė violetinės morkos, kurios yra bandymas prikelti senąją veislę.
O štai Amerikoje morka išpopuliarėjo tik po Pirmojo pasaulinio karo, kai į namus grįžę kareiviai parvežė jos sėklų ir papasakojo, kaip ši daržovė naudojama Europoje.
Violetinės
Geltonos
Violetinės
Raudonos
Geltonos
Baltos
Raudonos
Geltonos
Baltos
Raudonos
Oranžinės
Raudonos
Geltonos
Violetinės
Geltonos
„Morkos yra šakniavaisinė daržovė, kuri savo sudėtyje, be įprastų vitaminų ir mineralinių medžiagų, turi didelį skaidulinių medžiagų kiekį. Jei lyginsime ją su agurku, kur yra labai daug vandens, morkoje yra labai daug skaidulų. Jos yra maistas gerosioms žarnyno bakterijoms. Todėl šviežios, tarkuotos morkos yra labai geras užkandis ir tų skaidulų šaltinis. Bet tai tik viena priežastis, dėl kurios reikėtų jas valgyti“, – pasakojo specialistas.
Anot jo, antra priežastis – morkose esantis beta karotenas, kuris ir nudažo šias daržoves oranžine spalva. „Jis yra puikus antioksidantas, kuris saugo mūsų organizmą nuo laisvųjų radikalų žalojančio poveikio, neleidžia oksiduotis riebalams“, – teigė profesorius.
Maža to, morkos pasižymi dideliu vitamino A kiekiu, kuris padeda stiprinti regėjimą. „Taip pat morkose yra kalio, magnio, kalcio. Tai nekaloringas maistas, tinkamas užkandžiui. Pagerina žarnyno veiklą“, – pasakojo R. Stukas.
Morkų kramtymas yra puiki veido raumenų mankšta. Juk dabar visi nori būti jauni. Lieja prakaitą sporto salėse, bet pamiršta veido raumenis. Viena gydytoja, dietologė labai gerai pasakė – mūsų burna yra kaip sporto klubas, reikia kramtyti, kad sustiprintume veido raumenis, jų tonusą, veido odą. Tokiu būdu galima pristabdyti veido senėjimo procesą
R. Stukas
Profesorius
Visame pasaulyje per metus užauginama apie 40 mln. tonų morkų.
Tai klasikinė, oranžinė, sodraus skonio ir spalvos morka. Būtent šias morkas dažniausiai žmonės įsigyja prekybos centruose ir valgo šviežias, keptas ar virtas. Beje, verta žinoti, kad šias morkas nesunku užsiauginti ir patiems, turint bent nedidelį lopinėlį žemės.
Jei atsibodo įprastos formos morkos, rinktinės šias. Tiesa, vargu, ar jas rasite prekybos centruose, bet pamėginkite užsiauginti patys. Tai apvalios, ankstyvos morkos. Per 90 dienų užauga iki 10 cm ilgio ir 5-6 cm skersmens.
Galima sakyti, kad grįžtame į praeitį, nes būtent tokios buvo pirmosios morkos prieš kelis tūkstančius metų. Lietuvoje šios morkos dar nėra itin populiarios, o išrankiausieji jomis nori nebent nustebinti svečius. Rekomenduojama jas patiekti šviežias, mat apdorojant karščiu jų spalva išblunka.
Tai vidutinio dydžio baltos spalvos morkos, kurios gerai žinomos mūsų protėviams. Nors šios morkos labiau primena pastarnoką, jų skonis yra tarsi saldaus apelsino.
Šių morkų skonis nedaug kuo skiriasi nuo oranžinių. Raudoną spalvą joms duoda likopenas, kurio yra ir pomidoruose. Būtent jis yra puiki medžiaga vėžio prevencijai, padeda išlaikyti gerą regėjimą, be to, naudingas smegenims.
Geltona morka nėra gamtos ar atrankos stebuklas. Tai rytietiškos morkos rūšis, kuri nuo amžių buvo auginama daugelyje Azijos šalių, ypač Vidurinės Azijos respublikose. Šios morkos yra traškios, sultingos ir saldžios, todėl tikrai vertos dėmesio.
Morkos yra puikus, daug skaidulų ir mažai kalorijų turintis užkandis. Įdomu tai, kad verdant jų maistinė vertė ne sumažėja, o atvirkščiai - padidėja. 100 gramų yra:
Kad organizmui būtų lengviau pasisavinti morkose esančias naudingąsias medžiagas, ypač beta karoteną ir seleną, virtas morkas reikia sumaišyti su riebalais, geriausia augaliniu aliejumi. Svarbiausi karotenai tirpsta tik riebaluose, todėl be jų negali patekti į kraują ir nusigauti iki ląstelių. Nevirtų morkų patiekalus taip pat rekomenduojama skaninti turinčiais riebalų produktais: grietine, grietinėle ar pienu.
Morkų prieš valgant skusti nebūtina, nes būtent odelėje kaupiasi vertingiausios medžiagos. Todėl geriausia jas tiesiog gerai nuplauti šepetėliu. Taip pat būtina pabrėžti, kad kaip ir daugelis daržovių, taip ir morkos terminio apdorojimo metu praranda daugelį vitaminų, todėl jos turi būti virinamos uždengtame puode ant vidutinės kaitros. Beje, morkų lapai tiek žali, tiek džiovinti taip pat yra vartojami ir tinka visur, kur tinka petražolės, krapai ar kiti žalumynai.
Pirmaisiais metais iš sėklų išauga lapų skrotelė ir sultingas šakniavaisis, kuris gali būti įvairios spalvos, formos bei skonio. Stiebas stačias, briaunotas, viršutinė dalis šakota. Lapai pailgi, plunksniškai du ar tris kartus suskaldyti. Žiedai balti, rožiniai, rečiau būna gelsvi. Morkos žydi antraisiais metais, birželio-rugpjūčio mėnesiais.
Nors morkų galima įsigyti prekybos centruose visus metus, dažnai žmonės jų nusiperka daugiau ir saugoja patys. Panašiai kaip ir bulvės, ilgesniam laikymui atrenkamos tik švarios, sausos ir nepažeistos morkos be stiebelių. Tinkamiausia temperatūra – 0–2 laipsniai. Itin sausoje patalpoje jos greitai vysta. Gerai išsilaiko „kvėpuojančioje“ dėžutėje su pjuvenomis ar drėgnu smėliu.
Jei turite nedidelį kiekį morkų ir norite kuo ilgiau jas išlaikyti šviežias, dėkite į šaldytuvą. Šitaip jos ilgiau išliks kietos ir sultingos. Patariama neišimti iš originalios pakuotės arba laikyti specialiame daržovių maišelyje.
1. Kad organizmas įsisavintų morkose esantį karoteną, morkų sultis reikia pagardinti šlakeliu aliejaus ar grietinėlės.
2. Geriausia morkų sultis gerti, likus pusvalandžiui iki valgio.
3. Šviežiai spaustas sultis būtina išgerti iškart, nes vėliau skonis nors ir nepakis, maistingųjų medžiagų kiekis gerokai sumažės.
4. Morkų sultis rekomenduojama gerti rytais, prieš pusryčius. Šitaip pakelsite organizmo tonusą, atgaivinsite veido odą ir apsisaugosite nuo vidurių užkietėjimo.
5. Morkų sultis rekomenduojama maišyti su kitų daržovių – moliūgų, burokėlių, špinatų – sultimis, o iš vaisių rekomenduojama maišyti tik su obuoliais.
6. Morkų sulčių neskaninkite cukrumi, jei trūksta saldumo, geriau įdėkite šaukštelį medaus.
7. Per dieną morkų sulčių patariama išgerti ne daugiau nei pusę litro, vaikams – 200 ml.
8. Likusių morkų išspaudų neišmeskite. Juos galite įmaišyti į tešlą ir išsikepti puikų morkų pyragą. Arba užpilkite aliejumi ir keletą valandų palaikykite. Išspauskite per marlę. Gausite vitaminais praturtintą aliejų.
1. Neutralizuoja laisvuosius radikalus ir kitas kenksmingas medžiagas.
2. Stiprina visas organizmo gleivines.
3. Suaktyvina ląstelių apykaitą.
4. Atjaunina ląsteles ir audinius, sulėtina senėjimo procesus.
5. Pagreitina plaukų augimą.
6. Pagerina odos išvaizdą.
7. Stiprina imunitetą.
8. Pagerina regėjimą.
9. Stiprina širdį ir kraujotakos sistemą.
Morkos priklauso salierinių augalų šeimai. Daugumos jų visuose organuose yra eterinių aliejų, dervų ir kitų kvapių medžiagų. Dėl malonaus kvapo daugelį rūšių naudoja parfumerijos ir maisto pramonėje. Iš viso šeimoje yra apie 400 genčių ir 2850 rūšių, kurios plačiai paplitusios vidutinio klimato juostoje.
Kmynas
Pankolis
Krapas
Pastarnokas
Petražolė
Salieras
Grįžti