Nors moliūgas lietuvių virtuvėje savo vietą atrado ne taip ir seniai, greitai jis tapo nepamainoma daržove. Kūrybingos šeimininkės iš jo gamina šimtus patiekalų – nuo užkandžių iki desertų, o kur dar moliūgo sėklos ar moliūgų aliejus? Artėjant Helovynui, be moliūgų niekaip neišsiversite. Tad kuo šios daržovės naudingos, kaip jas teisingai paruošti ir kaip gražiai išskaptuoti?
Nors moliūgas lietuvių virtuvėje savo vietą atrado ne taip ir seniai, greitai jis tapo nepamainoma daržove. Kūrybingos šeimininkės iš jo gamina šimtus patiekalų – nuo užkandžių iki desertų, o kur dar moliūgo sėklos ar moliūgų aliejus? Artėjant Helovynui, be moliūgų niekaip neišsiversite. Tad kuo šios daržovės naudingos, kaip jas teisingai paruošti ir kaip gražiai išskaptuoti?
Moliūgas – kokiaMoliūgas yra ne tik Helovyno dekoracijai skirta daržovė, bet ir itin naudingas maistas mūsų organizmui. Joje yra nemažai vitamino C, B1, B2, E, mineralinių druskų, seleno aliejų ir folio rūgšties. Be to, galima valgyti ne tik moliūgo minkštimą, bet ir jo sėklas, kuriose taip pat gausu naudingųjų medžiagų. Nors Lietuvoje moliūgai išpopuliarėjo pakankamai neseniai, juos greit pamėgo sodininkai – moliūgai nėra įnoringi daržo „šeimininkai“ ir juos lengva prižiūrėti.
Archeologai skaičiuoja, kad pirmosios moliūgo sėklos užfiksuotos 3 tūkst. metų prieš Kristų Meksikoje. Tiesa, iš šių sėklų išauginti moliūgai gerokai skyrėsi nuo šiandienių. Jie buvo maži, kieti, o jų skonis – kartus. Moliūgas buvo viena pirmųjų daržovių, kurią žmogus kultivavo ir pritaikė maistui. Dėl savo storos žievės moliūgai puikiai išsilaikydavo per žiemą ir galėdavo būti valgomi ištisus metus.
Šiandien daugelis moliūgą laiko daržove, bet, vertinant jį biologiškai, tai yra vaisius. Juos labai paprasta auginti ir juos ypač pamėgo britų kolonistai, kurie pirmieji atvyko į Naująjį pasaulį – Ameriką. Pirmiausia moliūgai buvo naudojami pagrindiniams patiekalams ruošti, o tik vėliau pastebėta, kad jie puikiai tinka ir desertams. Iš jų pradėti gaminti pyragai, pudingai ir sriubos. Jų minkštimą buvo įprasta virti, kepti, o sėklas išdžiovinti ir valgyti.
1672 m. pirmą kartą moliūgų receptas buvo atspausdintas knygoje už Jungtinių Amerikos Valstijų ribų. Jame buvo mokoma pasigaminti patiekalą, primenantį šiandienę bulvių košę. 1800 metais moliūgas tapo rudens derliaus šventės simboliu. O vos vėliau moliūgų pyragą tapo įprasta tiekti per Padėkos dieną. Tiesa, pirmasis saldus patiekalas iš moliūgų buvo ne visai iš moliūgų: į išskaptuotą moliūgo žievę buvo įpilama imbieru ir kitais prieskoniais gardinto pieno ir pašildoma ugnyje.
Skaptuoti moliūgą Helovyno dekoracijoms pradėta 1819 m. Nuo tada jis yra neatsiejamas šios šventės simbolis.
Anot specialisto, nors moliūgai neišsiskiria kokiu nors vienu vitaminu, savo sudėtyje turi beta-karoteno, vitamino A bei įvairių mineralinių medžiagų. „Kiekviena daržovė turi kone tuos pačius visus vitaminus ir mineralines medžiagas, bet skiriasi jų kiekiai. Moliūge yra visko po truputį, todėl mitybos įvairovei jis yra labai geras pasirinkimas. Jame esančios skaidulinės medžiagos ne tik padeda palaikyti gerųjų žarnyno bakterijų gyvybingumą, bet ir iš organizmo pašalina daugelį kenksmingų medžiagų, pavyzdžiui, prijungia sunkiuosius metalus, jei jie ten patenka. Kartu ir mažėja cholesterolio koncentracija kraujyje, o tai irgi yra labai gerai. Be to, kadangi skaidulinės medžiagos padeda palaikyti gerųjų bakterijų gyvybingumą, padeda ir stiprinti imuninę sistemą“, – pasakojo profesorius.
Jis pabrėžė, kad pagal įvairias rekomendacijas daržovių vartojimas nėra ribojamas. Anot R. Stuko, Lietuvos gyventojai suvartoja tik pusę optimalaus rekomenduojamo kiekio daržovių, tad net jei padvigubintų, būtų tik norma. „Deja, per pastaruosius 15 metų pastebimas daržovių vartojimo mažėjimas, nepaisant to, kad daugelis vis garsiau kalba apie sveiką mitybą. Tai jei kiekvienas padvigubintų suvalgomų daržovių kiekį, tik priartėtų prie rekomenduojamos normos“.
R. Stukas
Profesorius
Šios rūšies moliūgai puikiai išsilaiko iki žiemos vidurio ar net iki pavasario. Jie yra apvalūs, vienspalviai, be ryškių rievių. Jų kvapas ir skonis ne toks intensyvus, kaip kitų rūšių. Jie gali būti naudojami bene visuose moliūgų patiekaluose, tinka tiek šaldymui, tiek konservavimui.
Šis moliūgas išsiskiria savo sėklomis, kurios neturi kieto lukšto ir yra labai skanios. Jas galima valgyti tiek žalias, tiek džiovintas. Ypač tinkamos aliejui spausti. Šios rūšies moliūgai yra nedideli, apvalūs, oranžiniai su žaliais dryžiais. Aliejinio moliūgo skonis nėra intensyvus, tačiau, pagardinus prieskoniais, puikiai tinka sriuboms troškiniams, uogienėms.
Būtent šis moliūgas savo forma primena Pelenės karietą – jis yra labai didelis, gali užaugti iki 9 kg. Jo žievė stora, oranžinė, o minkštimas labai ryškus. Muskatiniai moliūgai išsiskiria savo kvapu ir saldžiu skoniu. Jie tinka ne tik pagrindiniams patiekalams, bet ir įvairiems desertams.
Šis moliūgas yra viena populiariausių moliūgų veislių visame pasaulyje. Jis yra pailgas, į apačią platėjantis. Jo žievė šviesiai oranžinė, vidus – ryškiai oranžinis. Sviestinio moliūgo skonis yra saldus, o iškeptas įgauna malonaus riešutų aromato. Jis tinkamas salotoms, taip pat įvairiems kepiniams.
Lietuvoje šis moliūgas dar geriau žinomas kaip agurotis. Jis gelsvas arba žalsvas, jo žievė kieta ir lygi. Jo skonis švelnus, tad teks pagardinti įvairiais prieskoniais. Puikiai tinka kaip garnyras prie mėsos ar žuvies patiekalų.
1. Išsirinkite ilgai išsilaikyti galintį moliūgą. Pasiruoškite tinkamus įrankius ir darbo vietą. Jums reikės ne tik peiliuko, bet ir kelių dubenėlių: vieno sėkloms, kito – žievei. Taip pat prireiks virtuvinio rankšluosčio ir žvakės. Prieš pradėdami pjaustyti, nupieškite ant moliūgo, kur bus akys, nosis ir burna.
Moliūgas yra prisotintas vitaminais ir mineralais, o taip pat turi labai mažai kalorijų. Dėl šios priežasties specialistai rekomenduoja įtraukti jį į savo mitybą. 100 gramų yra:
1. Moliūgai yra kilę iš centrinės Amerikos ir Meksikos. Tiesa, dabar Meksikoje nepamatysite įprastų oranžinių moliūgų, daugelis jų yra žali, geltoni ir visai ne apvalūs.
2. Moliūgų raižymas prasidėjo Airijoje, kur tapo Visų šventųjų dienos tradicija. Prieš tai airiai raižydavo ropes ir griežčius, o kai emigrantai Amerikoje susipažino su moliūgu, suprato, kad jį skaptuoti daug lengviau. Buvo tikima, kad toks ritualas išvaro piktąsias dvasias.
3. Pasirodo, kad valgyti galima ne tik moliūgo minkštimą ar sėklas, bet ir žiedus. Būtent juose gausu vitamino C, vitamino B9, vitamino A ir fosforo.
4. Moliūgo panaudojimo galimybės – neribotos. Galima pagaminti moliūgų sriubą ar humusą. Galima jo minkštimą panaudoti padažui prie makaronų ar net pasigaminti lakštinių apkepą. Kai kurie moliūgų tyrę pagardina medumi ir deda į jogurtą. Žinoma, o kur gi dar moliūgų keksiukai, pyragas ar mielinės bandelės.
Svorio mažinimui: kadangi moliūgas turi daug maistinių skaidulų, kurios sulėtina virškinimo procesą, todėl jūs ilgiau jaučiatės sotūs.
Regėjimui: moliūgui, kai ir morkoms, oranžinę spalvą suteikia beta-karotenas, kuris organizme virsta vitaminu A. Būtent jis yra atsakingas už žvitrias akis.
Imuniteto stiprinimui: Vitaminas A padeda ne tik regėjimui, bet ir sustiprina imuninę sistemą, moliūgų aliejus padeda kovoti su įvairiomis bakterijomis. Be to, moliūge yra 20 proc. dienos normos vitamino C.
Jaunai odai: beta-karotenas stabdo odos senėjimą ir raukšlių atsiradimą. Iš moliūgo galima daryti puikias veido kaukes: tereikia sutrinti moliūgo minkštimą, įmušti kiaušinį, įdėti šaukštą medaus ir šaukštą pieno.
Vėžio prevencijai: dėl to vėlgi reikia dėkoti beta-karotenui. Tyrimai rodo, kad žmonės, kurie valgo daug produktų, kuriuose yra beta-karoteno, rečiau serga kai kuriomis vėžio formomis.
Padeda kovojantiems su diabetu: tyrimai rodo, kad moliūgas sumažina gliukozės kiekį kraujyje.
Jei norite moliūgo patiekalams, o ne namų dekoracijai, patariama rinktis ne pačius didžiausius – geriau mažesnius, kurių skersmuo siekia apie 20 cm moliūgus. Tokių moliūgų privalumas – saldus minkštimas.
Moliūgas yra patogi daržovė, nes nereikalauja ypatingų laikymo sąlygų. Kambario temperatūroje neprapjautą moliūgą galima laikyti apie mėnesį. Šaldytuve ar rūsyje – net iki trijų mėnesių. Jei moliūgą prapjausite, suvyniokite į maistinę plėvelę ir laikykite šaldytuve. Prapjautą reikėtų suvartoti per penkias dienas.
Moliūgai yra magnolijūnų augalų šeimos daržovė, kuriai priklauso vienmečiai ir daugiamečiai žoliniai augalai. Šioje šeimoje iš viso yra 120 genčių ir apie 845 rūšių. Daugelis moliūgų yra auginami kaip vertingos daržovės, geri pašariniai ar puošnūs dekoratyviniai augalai.
Arbūzas
Melionas
Agurkas
Grįžti