Černobylis – negyjanti žaizda. Netikėtai išlindusi nauja grėsmė: pelenų detektyvas

Kol Lietuva kurui naudojo savo medieną, viskas buvo gerai.

Taip teigė Radiacinės saugos centro (RSC) direktorius Albinas Mastauskas, Černobylio avarijos 30-mečio išvakarėse primindamas būtinybę neprarasti budrumo.

„Visai neseniai iškilo nauja problema, kurią pabandėme suvaldyti – radioaktyvioms atliekoms prilyginami atvežtinės medienos pelenai. Kaip išsiaiškinome, jų susidarymą lėmė iš Ukrainos, Baltarusijos į Lietuvą įvežama radioaktyviosiomis medžiagomis užteršta mediena, kuri naudojama kaip biokuras“, - DELFI sakė A. Mastauskas.

Radioaktyvioms atliekoms prilyginamų pelenų detektyvo pradžia – 2009 m. Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai apie Italijoje sulaikytą radioaktyviuoju ceziu užterštą medienos granulių kurą, RSC kartu su Valstybine nemaisto produktų inspekcija iš ir gamybos ir prekybos vietų atrinko ir ištyrė 68 medienos kuro gaminių ir žaliavų pavyzdžius.

„Kas atsitiko. Kol Lietuva kurui naudojo savo medieną, viskas buvo gerai, nors ir ji užteršta radioaktyviuoju ceziu, tačiau taršos lygis nėra toks, kad sudegusios medienos pelenuose jis taptų radioaktyviąja atlieka“, - sakė A. Mastauskas. - Tačiau pradėjus plačiau naudoti biokurą, prasidėjo medienos importas iš Baltarusijos ir Ukrainos“.

Pasak jo, iš minėtų šalių į Lietuvą patenka daug didesnės taršos mediena. Tačiau naudojant ją statyboms, baldų gamybai ar kitoms reikmėms, radioaktyviojo cezio kiekis pavojaus nekelia. Tuo tarpu deginant ją radioaktyvaus cezio koncentracija didėja iki 300 kartų ir pelenai jau tampa radioaktyviąja atlieka.

Tręšia laukus, naudoja keliams ir statyboms

„Mažiausios taršos medienos pelenus leidžiama naudoti laukams tręšti, miško paklotėms dengti, didesnės taršos – keliams tiesti, statybose. Tačiau ilgesnį laiką naudojant didesnės taršos pelenus radioaktyviomis medžiagomis gali būti užteršti laukai, miškai, gruntiniai vandenys. Todėl sprendžiant naujai iškilusią problemą, buvo nustatytas maksimalus leistinas teršalų kiekis pelenų kilograme“, - sakė A. Mastauskas.

Pagal reglamentą, visi, importuojantys medieną į Lietuvą, privalo reikalauti dokumentų, patvirtinančių jos taršos lygį, ir tiesiogiai atsako už tai, kas realizuojama Lietuvoje.

„Be to, didesnės katilinės Radiacinės saugos centrui privalo pristatyti pelenų ištyrimui. Tai leidžia mums „pagauti“, ar į Lietuvą nepatenka užterštos medienos kuro. RSC specialistai patys taip pat vyksta į didesnes katilines, atsirenka mėginių ir atlieka tyrimus“, - sakė A. Mastauskas.

Pasak DELFI pašnekovo, iš Vilniaus energijos RSC kaip tik gavo pora raštų, kur nurodoma, jog medienoje kurui buvo rasta didesnė nei nustatyta tarša. „Dokumentuose nebuvo nurodyta ir medienos kuro kilmė. Dabar bandome aiškintis, kas atsitiko ir kviesime institucijas diskutuoti, ką daryti, kad tokių atvejų būtų išvengta“, - sakė A. Mastauskas, radioaktyvioms atliekoms prilygstančių pelenų istoriją vadindamas vienu iš pavyzdžių, kaip Černobylio problema gali „išlįsti“ ir po 30 metų.

70 proc. radiacijos teko Baltarusijai

Po sprogimo Černobylio jėgainėje, 1986 m balandžio 26-ąją per Europą pradėjo slinkti didžiulis radioaktyvus debesis. 70 proc. Černobylio katastrofos radiacijos teko Baltarusijai, nelaimės pasekmės jaučiamos iki šiol.

Už Sovietų Sąjungos ribų nuo radiacijos labiausiai nukentėjo rytinė Lenkijos dalis ir dalis tuometinės Vokietijos Federacinės Respublikos. Švedijoje tarp Utlangano ir Lundo, radiacija leistinas normas viršijo iki 15 kartų.

Radionuklidai sėdo ant augalų, todėl radiacija paveikė žolėdžius gyvūnus. Su lietumi ar nukritusiais lapais jie pateko į dirvą, o per ją į žemės ūkio produktus. Po avarijos mėsos užterštumas ceziu normas viršijo 12 kartų. Kai kuriose Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos srityse cezio kiekis piene vis dar gali viršyti didžiausią leistiną kiekį.

Grybų, uogų, žvėrienos ir kitų miško gėrybių užterštumo lygis išlieka pavojingas. Kai kurių „uždarų“ ežerų vandenyje ir žuvyse cezio koncentracija dešimtmečius gali kelti pavojų.

5 mln. hektarų. Tiek užterštos žemės ūkio paskirties žemės nebus galima naudoti po Černobylio avarijos.

30 km spinduliu nustatyta draudžiama zona, sunaikinta ir po žemėmis palaidota šimtai gyvenviečių, kitų objektų.