×

Kas slypi duonoje?

25. kovo 2016
Shutterstock nuotr.

Mitybos specialistai tikina, jog vaikams, nesulaukusiems nė vienerių metų, jau galima duoti duonos, o iš egzotiškų šalių grįžę studentai pasakoja, jog labiausiai pasiilgo gardžios lietuviškos duonos ir jos gaminių skonio!

Bet kas slypi šiame gaminyje, kokią duoną valgyti patiems, o kokią duoti vaikams? Visi atsakymai - žemiau.

Kodėl duona?

Pirmiausia pakalbėkime apie duonos sudėtį. Taigi, kas slepiasi duonos kepalėliuose? Grūduose, iš kurių gaminama duona, gausu amino rūgščių, mineralinių medžiagų bei mikroelementų, todėl duona su kitais grūdiniais produktais, vaisiais ir daržovėmis sėkmingai sudaro mitybos piramidės pagrindą.

Taip pat duonoje yra B ir E vitaminų, magnio, geležies, fosforo, kalcio, duonos gaminiuose gausu angliavandenių, be kurių sunkiai atliktumėme kasdienes užduotis. Paprasčiau sakant, neįtraukdami angliavandenių į mitybos racioną, jaustumėme energijos trūkumą, o nevalgydami duonos kenktumėme patys sau.

Tik būtina pastebėti, jog angliavandeniai yra skirstomi į „geruosius“ ir „bloguosius“ arba „lėtuosius“ ir „greituosius“.

„Greitieji“, tai įvairiausi saldumynai, baltieji ryžiai, rafinuotas cukrus.

„Lėtieji“, tai neskaldyti grūdai, kruopos, bulvės, ruginė duona arba duona su sėlenomis, bulvės ir daržovės.

„Bloguosius“ angliavandenius organizmas labai greitai suvirškina, priverčia šoktelėti cukraus kiekį kraujyje ir taip paskatina norėti dar – būtent dėl to dažnai pasiimame dar vieną saldainį ir kartais rizikuojame priaugti svorio.

Su „lėtaisiais“ angliavandeniais yra kiek kitaip: organizmas juos pasisavina ir skaido lėtai, todėl kūną energija aprūpina po truputį, o cukraus kiekis kraujyje išlieka normalus.

Tai, žinoma, nereiškia, jog privalote atsisakyti visko, kas susiję su vadinamaisiais „blogaisiais“ angliavandeniais. Tiesiog reikia valgyti atsakingai, ir baltos duonos, sausainių ar saldumynų valgyti saikingai, geriausia – pirmoje dienos pusėje.

Taigi, duoną žmogui valgyti yra ne tik verta, bet ir būtina. O vaikams? Nuo kada jiems galima duonos ir kitų jos gaminių, kada duoti lig soties, o kada riboti?

Pirmoji duona

Duoną vaikui valgyti reikia dėl kelių priežasčių – mokymosi kramtyti, naudingų maistinių medžiagų pasisavinimo ir skonio lavinimo.

Specialistai teigia, jog suėjus 10-12 mėnesių jau galima duoti šiek tiek duonos, svarbu pastebėti, jog reikia, kad ji būtų kieta, kad vaikas galėtų kąsti ir trinti tarp dantukų kąsnį. Jei kepinys bus labai trapus, vaikas gali atsikąsti per daug ir užspringti, tad reikėtų vengti purios ir minkštos duonos, kad išvengtumėte nelaimės.

Dietologai tikina, jog vaikams nuo vienerių iki trijų metų per dieną reikėtų suvalgyti apie 80 gramų duonos, geriausia, jei tėveliai maišytų duonų rūšis ir kvietinės duotų 55 g., o ruginės – 25 g.

Darželinukams, kurie jau šiek tiek paaugę, reikėtų kiek daugiau duonos, apie 120 g. Duona, žinoma, gali būti pakeičiama avižinėmis košėmis, dribsniais ar paplotėliais, tačiau visiškai atsisakyti duonos ir pakeisti ją kažkuo kitu nerekomenduojama, dietologai skatina varijuoti.

Ar galima pusryčiams, arba vakarienei pasiūlyti vaikui bandelę, riestainį, sausainį ar kitą duonos gaminį? Daugelis mitybos specialistų sako, kad galima, bet skatina atsigręžti į senovės lietuvių įpročius – saldžius duonos gaminius jie valgydavo per šventes, žinoma, tai nereiškia, jog būtina laukti gimtadienio ar Kalėdų, jog vaikui galėtumėte duoti bandelę, tiesiog saldžiais gaminiais geriau nepiktnaudžiauti.

Kas slypi duonoje?
© Shutterstock nuotr.

Kokios duonos vaikams negalima?

Jau minėjome, kad duona su sėlenomis yra puikus pasirinkimas suaugusiam, tačiau vaikui iki ketverių metų tokia duona netinkama, nes ji laisvina vidurius, o tai mažam vaikui gali būti visai nebūtina ir net kenksminga.

Taip pat negerai vaikams iki ketverių metų valgyti saulėgrąžomis ir kitais grūdais aplipdytą duoną, nes jais vaikas gali užspringti.

O daugiau - laisvė rinkis jums!

Tik šiukštu neduokite vaikams papelijusios ar sužiedėjusios duonos. Suprantama, jog niekas pelėsio vaikui siūlyti neketina, tačiau tyrimai rodo, jog dažnas pamatęs tik atsirandantį pelėsį, jį nugrando ir duoną valgo lyg niekur nieko.

Mitybos specialistai tikina: net jei pelėsio buvo matyti ant vieno gabalėlio, šio parazito dauginimosi procesai jau prasidėjo ir visa duona nebetinkama valgyti.