×

JAV rinkimų baigtis gali būti netikėta: prezidentu netaps nei D. Trumpas, nei H. Clinton

27. spalio 2016
© Reuters/Scanpix

JAV prezidento rinkimai nenumaldomai artėja, įtampa auga, tačiau leidinys „Los Angeles Times“ nepraranda vilties: „Tai, kad metai buvo keisti, nereiškia, kad jų pabaiga turi būti nelaiminga.“

Tiems JAV piliečiams, kurie yra nusivylę abiem kandidatais į prezidento postą – ir Donaldu Trumpu, ir Hillary Clinton – siūloma apsvarstyti dar vieną galimą kandidatą. Tai nepriklausomas kandidatas į prezidentus Evanas McMullinas. Leidinys rašo, kad E. McMullinas neturi praktiškai jokių šansų laimėti lapkričio 8 dienos rinkimų, bet gruodžio pabaigoje jis visai gali būti išrinktas prezidentu.

Tikimybė labai labai maža, bet įmanoma. Ir jei E. McMullinui pavyktų tapti prezidentu, tai būtų labai geras sprendimas ne tik todėl, kad dauguma amerikiečių nenori Baltuosiuose Rūmuose matyti nei D. Trumpo, nei H. Clinton.

Evanas McMullinas
Evanas McMullinas
© Reuters/Scanpix

Straipsnio autorius Jonah Goldbergas leidinyje rašo, kad E. McMulliną buvo sutikęs kelis kartus ir žino, kad jis yra nuoširdus, uolus, patriotiškas ir drąsus vyras, kuris beveik dešimt metų tarnavo savo šaliai kaip slaptasis CŽA agentas. Neseniai jis ėjo JAV Atstovų Rūmų respublikonų konferencijos politikos direktoriaus pareigas. Normaliomis aplinkybėmis jis ko gero nebūtų pirmasis kandidatas daugumos sąraše, taip pat ir pats vargu ar svarstytų tokią galimybę. Bet dabartinėmis aplinkybėmis jam tenka gelbėti padėtį.

Šis scenarijus atrodo taip: jei nė vienam kandidatui nepavyks iškovoti 270 rinkikų balsų, rinkėjai – tai yra, JAV piliečiai, kurie gruodžio 19 d. balsuos už vieną iš kandidatų – gali perleisti sprendimo teisę Atstovų Rūmams, kaip buvo 1824 m. rinkimuose.

Šis scenarijus atrodo taip: jei nė vienam kandidatui nepavyks iškovoti 270 rinkikų balsų, rinkėjai – tai yra, JAV piliečiai, kurie gruodžio 19 d. balsuos už vieną iš kandidatų – gali perleisti sprendimo teisę Atstovų Rūmams, kaip buvo 1824 m. rinkimuose.

Pagal 12-ąją pataisą, Kongreso nariai tada turės pasirinkti iš trijų Rinkimų kolegijoje aukščiausiai atsidūrusių kandidatų. Tad net jei liberalas Gary Johnsonas surinks daugiau rinkėjų balsų, jis vargu ar turės rinkikų balsų, nes jis nelaimės nė vienos valstijos balsų. O apklausos parodo, kad E. McMullino populiarumas didėja jo gimtojoje Jutos valstijoje, kurioje mormonai ypač bjaurisi D. Trumpu. Jei E. McMullinas laimės Jutoje, jis praktiškai jau turi bilietą į Rinkimų kolegijos posėdį.

Tad jei nei H. Clinton, nei D. Trumpui nepavyks surinkti 270-ies reikalingų rinkikų balsų (tai mažai tikėtina, nes prognozės parodo, kad H. Clinton surinks net 341 balsą), sprendimo teisę perims naujieji Atstovų Rūmai, kurių nariai bus išrinkti ateinantį mėnesį. Greičiausiai, juose ir toliau vyraus respublikonų dauguma, tik respublikonų vis vien turėtų būti kiek mažiau, nei dabar. Taip pat šiame scenarijuje labai svarbu tai, kad kiekviena valstija balsuoja kaip vienas atskiras blokas, tad Kalifornija ir Rodo sala kiekviena gaus po vieną balsą.

Tad jei nei H. Clinton, nei D. Trumpui nepavyks surinkti 270-ies reikalingų rinkikų balsų, sprendimo teisę perims naujieji Atstovų Rūmai, kurių nariai bus išrinkti ateinantį mėnesį.

Dabar praleiskime kelis žingsnius ir tiesiog įsivaizduokime, kad dauguma atstovų nebalsuos nei už D. Trumpą, nei už H. Clinton.

O kaipgi E. McMullinas? Čia ko gero pasitvirtins vanilės taisyklė. Vanilės skonis yra vienas iš populiariausių Amerikoje ne todėl, kad jis visiems patinka, bet todėl, kad didžiausiam skaičiui žmonių jis nėra atgrasus. Ko gero nėra tokio demokrato, kuris vietoj D. Trumpo nesirinktų E. McMullino. Ir taip pat ko gero nėra tokio respublikono, kuris E. McMullino nesirinktų vietoj H. Clinton. Galima sakyti, kad pasirinkti tai, kas mažiausiai atgrasu, yra valstybės valdymo meno esmė. Jei 26 valstijų delegatai rinksis kandidatą, kuris yra mažiausiai atgrasus iš visų, E. McMullinas taps pirmuoju mormonų prezidentu.

Vanilės skonis yra vienas iš populiariausių Amerikoje ne todėl, kad jis visiems patinka, bet todėl, kad didžiausiam skaičiui žmonių jis nėra atgrasus. Ko gero nėra tokio demokrato, kuris vietoj D. Trumpo nesirinktų E. McMullino. Ir taip pat ko gero nėra tokio respublikono, kuris E. McMullino nesirinktų vietoj H. Clinton.

Kažkam tai gali pasirodyti nelabai demokratiška. Ir ką?

Vertinant pagal šiuolaikinius standartus, Amerikos įkūrėjai nepasitikėjo demokratija. Bet jie turėjo tam priežasčių. Jei manote, kad visus klausimus reikia spręsti demokratiniu būdu, teks išmesti Teisių bilį, kuriame mažai šiuolaikiniams balsuotojams svarbių prioritetų.

Kaip rašo straipsnio autorius, kartais demokratija nukreipia netinkama kryptimi. Įkūrėjai klaidas taisydavo taikydami ne despotizmą, bet konstitucionalizmą ir, kai prireikdavo, valstybės valdymo meną. Įsivaizduokime, kad per ateinančias kelias dienas „WikiLeaks“ paskelbs dar daugiau informacijos apie H. Clinton ir D. Trumpą, kuri jau iš tikrųjų diskvalifikuos juos kaip kandidatus į aukščiausią postą, bet jie vis vien surinks keliais milijonais balsų daugiau nei E. McMullinas – dėl išankstinio balsavimo ir aklo atsidavimo.

Straipsnio autorius prisipažįsta, kad jis pats asmeniškai neprieštarautų, jei Rinkimų kolegija atmestų H. Clinton ir D. Trumpą ir paklusę sąžinės balsui išrinktų E. McMulliną. Bet, tarkim, ji perleis sprendimo teisę Atstovų rūmams. Valstybiškas – ir dvipartinis – pasirinkimas yra mažesnė blogybė baisioje situacijoje. Būtent siekdamas suteikti tokią alternatyvą McMullinas visų pirma ir nusprendė kandidatuoti į prezidento postą.

Be abejo, rinkimų ekspertai yra 99,99 proc. tikri, kad toks scenarijus neįmanomas. Vienintelė viltis ta, kad 2016-ieji juokiasi iš ekspertų.

Kandidatas JAV prezidento rinkimuose G. Johnsonui jaučiasi kaip Heraklis

JAV Libertarų partijos kandidatas prezidento rinkimuose Gary Johnsonas realistiškai vertina itin menkas galimybes prasibrauti iki Baltųjų rūmų. Vien ko vertas iškalbingas faktas, jog jam nepavyko nukeliauti iki rinkiminių debatų etapo, skelbia „ABC News“.

„Deja, faktas lieka faktu – debatuose dėmesio nesulaukiau. Nepaisant to, rankų nenuleidžiu“, – per interviu „ABC News“ pareiškė politikas.

Gary Johnsonas
Gary Johnsonas
© Reuters/Scanpix

Iki JAV prezidento rinkimų likus mažiau nei dviem savaitėms visą savo laiką ir dėmesį G. Johnsonas skiria valstijoms, kur jaučia didžiausią palaikymą: tai Naujoji Meksika, Koloradas, Pietų Dakota, Šiaurės Dakota, Aidahas, Aliaska, Meinas ir Naujasis Hampšyras.

Įdomu ir tai, kaip politikas iš naujo apibrėžia pergalės sąvoką.

Jeigu, pavyzdžiui, G. Johnsonas ir jo kandidatas į viceprezidento postą buvęs Masačusetso gubernatorius Billis Weldas prezidento rinkimuose visoje šalyje per visuotinį balsavimą surinks bent penkis 5 proc. balsų, Libertarų partija galės siekti valstybinio finansavimo kitoms rinkimų kovoms.

„Atsidurti balsavimo biuleteniuose visose 50 valstijų – Heraklio žygdarbis“, – šypsosi politikas.

Nors Libertarų partijai ir pavyko 2016 metais atsidurti visų šalies valstijų rinkimų biuleteniuose (tai vienintelė trečioji partija, iškovojusi teisę rungtis rinkimuose), gavusi valstybinį finansavimą, per kitus rinkimus šį palankų scenarijų greičiausiai pakartos.

Nors Libertarų partijai ir pavyko 2016 metais atsidurti visų šalies valstijų rinkimų biuleteniuose (tai vienintelė trečioji partija, iškovojusi teisę rungtis rinkimuose), gavusi valstybinį finansavimą, per kitus rinkimus šį palankų scenarijų greičiausiai pakartos.

Dar viena galima G. Johnsono pergalė (galbūt atvesianti net iki Ovaliojo kabineto) reikalauja laimėjimo bent vienoje valstijoje ir scenarijaus, pagal kurį respublikonas Donaldas Trumpas ir demokratė Hillary Clinton nė vienas nesurenka 270 Rinkikų kolegijos balsų. Tai turėtų įtakos ir galutiniam Atstovų rūmų sprendimui.

Atstovų rūmai svarstys tris kandidatus, surinkusius daugiausia Rinkikų kolegijos balsų.

„Manau, kad aš galėčiau tapti kompromisiniu kandidatu, jeigu kils nesutarimų dėl Baltųjų rūmų“, – pareiškė G. Johnsonas, nors ir pripažino, kad toks įvykių scenarijus „labai menkai tikėtinas“ ir tolimas.

G. Johnsonas sako, kad JAV politika specialiai pritaikyta dvipartinei sistemai, tačiau nepritaria D. Trumpo teiginiui, esą prezidento rinkimų rezultatai bus suklastoti.

„Jis kalba ne apie ką kitą, o apie tikrų tikriausią anarchiją“, – apie galimybę, kad D. Trumpas gali nesutikti su galutiniais prezidento rinkimų rezultatais, pareiškė G. Johnsonas ir pabrėžė, kad, atsižvelgiant į JAV rinkimų sistemą, D. Trumpo nuogąstavimai neturi jokio pagrindo.

www.DELFI.lt
117