Trys surišti balionai pakilti į medžių viršūnes gali, kai nėra vėjo ir oro temperatūra ne mažesnė nei dešimt laipsnių šilumos. Antraip balionai subliūkšta.
Išmatos degina
Šalia Juodkrantės įsikūrusi šių paukščių perimvietė per penkiolika metų nuniokojo jau dešimties hektarų plotą. Paukščių išmatos nudegina ne tik medį, kuriame paukščiai susisuka lizdą, bet ir po juo esančią žemę.
Po kelerių metų rūgštis nuėda lapus, žievę, nudžiūva šaknys ir medis miršta, o galiausiai nuvirsta.
„Šioje perimvietėje susukta apie trys tūkstančiai lizdų. Juose gyvena po du suaugusius kormoranus ir vidutiniškai išperimi trys jaunikliai. Tačiau kormoranai pradeda veistis tik po ketverių metų, todėl dabar pilnos marios vienišių kormoranų“, – pasakojo biologas.
Išgaudo žuvis
Neringos žvejai šiuos paukščius vadina didžiausiais kenkėjais, nes jie ne tik suėda tiek žuvies, kiek pagauna visi Neringos žvejai, bet ir išdrasko tinklus.
„Yra trys kol kas pas mus naudojami šių paukščių populiaciją ribojantys būdai – balionai, baidyklės, keliamos į medžius, bei elementarus pliaukšėjimas rankomis. Bent trumpam jiems palikus lizdus, mums naudingą darbą atlieka varnos ir krankliai. Jie išvagia kiaušinius. Šaudyti kormoranų čia neleidžiama, todėl baidome kaip galime“, – sakė KNNP vyresnioji biologė Jūratė Zarankaitė.
Į aplinkosaugininkų bandymus išvaikyti paukščius iš lizdų kai kurie jų nė nekreipia dėmesio. Balionui pakibus medyje, vienas iš kormoranų net nebandė trauktis nuo lizdo.
Kol kas apie kormoranų gaudymą tinklais tik kalbama. Parko direkcija ketina siūlyti ministerijai leisti šiuos paukščius gaudyti ir patiekti turistams.
