Naujausio tyrimo duomenimis šie žmonės vien per einamuosius finansinius metus prie šio regiono ekonomikos prisidės 360 mln. svarų.
Masinė emigracija į Vakarus Baltijos valstybėms piešia neaiškią ateitį. Nuo 1990 metų Lietuvoje gyventojų skaičius sumažėjo 6,7 proc., Latvijoje - 13 proc., o Estijoje net 14 proc.
Vis dėlto stipriausiai migracijos pasekmes jaučia tokie kaimai, kaip Pikeliai. Čia gatvės apmirusios, gražūs mediniai namai stovi tušti, užkaltais langais.
Šeštąją dešimtį įpusėjusi S.Kudresova prisipažįsta: „Kai sūnus išvyko dirbti į Angliją, verkiau. O dabar džiaugiuosi. Čia jauni žmonės turi du pasirinkimus: išvažiuoti arba paskęsti alkoholyje. Čia nėra darbo, todėl mūsų kaimas neturi ateities“.
Stefanijos sūnus į Didžiąją Britaniją stipriai apdaužyta mašina išvažiavo prieš tris mėnesius. Kartu išvyko ir 48 metų jo žmona Irena bei 21 metų dukra Sigita. 28 metų podukra Kristina lėktuvu ten išskrido anksčiau.
Šeima iškart kreipėsi į agentūrą, dirbančią su imigrantais. Vytas su žmona įsidarbino vištienos fabrike. Pora per dieną aštuonias valandas pakuoja šaldytus viščiukus ir uždirba mažiausiai 5,05 svaro per valandą. Net sumokėjus nuomą už butą abiems jiems lieka po 100 svarų per savaitę – tai minimali mėnesio alga Lietuvoje.
„Čia mes gerai uždirbame, - džiaugiasi Vytas. – Savaitgaliais fotografuoju – taip atsipalaiduoju“. Vyras planuoja pasilikti užsienyje apie penkerius metus.
„Į namus siunčiu daug laiškų, maždaug tris kartus per savaitę skambinu, - pasakoja Irena. – Žinoma, pasiilgstu namų, savo šalies. Tie, kas čia atvyko, sunkiai dirba, kad galėtų siųsti pinigus į namus.“
Pikelių gyventojai išsibarstė po visą Rytų Angliją. Vieni dirba Bernardo Matthewso kalakutų fermose, kiti Kinnertono šokolado gamykloje Fakenhame. Nemažai imigrantų pakuoja kalėdines dovanas Notingame ir Lesteryje.
Kinertono gamyklos generalinis direktorius Clive‘as Beechamas įsitikinęs: „Manau, kad tai fantastiška darbo jėga, nes čia jie atvyko dėl vienos priežasties – darbo“. Iš 570 gamyklos darbuotojų 100 – lietuviai, 70 – latviai, 37 – lenkai. Iki tol, kol į Angliją ėmė plūsti minios ieškančių darbo iš Rytų Europos, gamykla darbuotojus autobusais atsiveždavo net iš Nortamptonšyro.
Sheila Childerhouse iš Rytų Anglijos plėtros agentūros, užsakiusi ataskaitą apie migrantų ekonominę įtaką, tvirtina: „Norime įsitikinti, kad migrantų indėlis yra vertingas ir suprantamas. Net jeigu jie siunčia pinigus į namus, vis tiek prie regioninės ekonomikos jie prisideda daugiau nei vietos gyventojai“.
Tik šie pagyrimai nedaug ką reiškia pačioms Baltijos valstybėms. Kažkada priešakines Sovietų Sąjungos linijas užėmusios šalys tikėjo, kad griuvus geležinei sienai suklestės jų ekonomika.
Įstojus į ES Lietuvą jau paliko apie 100 tūkst. piliečių – tai sudaro apie 3 proc. visų šalies gyventojų.
Lietuvos parlamento pirmininkas Artūras Paulauskas įsitikinęs, jog būtina visame pasaulyje steigti kultūros ir švietimo centrus, kad „būtų išvengta užsienyje gyvenančių lietuvių nutautėjimo“.
Pikeliuose pasilikusi S.Kudresova jau ruošia didelį ryšulį tradicinio lietuviško maisto, kuris turėtų pasiekti artimuosius iki Naujųjų. „Vytas čia vis dar turi namus. Jis nori uždirbti daugiau pinigų ir grįžęs suremontuoti juos, kad galėtų čia gyventi. Bent jau aš to tikiuosi“, - nepraranda vilties moteris.
