Kolekcininkas iš Nyderlandų siūlo Latvijai divizijos karinius žemėlapius, legionierių ir jų palaidojimo vietų sąrašus, susirašinėjimą su vokiečių armijos vadovybe, kitus dokumentus. Įsigyti kolekciją ragina ir Latvijos istorikų komisija.
Iš pradžių kolekcininkas prašė 55 tūkst. eurų (190 tūkst. litų), o latviams pabandžius numušti kainą pakėlė ją iki 65 tūkst. eurų (224 tūkst. litų) ir dar pareiškė, kad dokumentai gali būti panaudoti rengiant TV laidas Nyderlanduose, JAV ir Didžiojoje Britanijoje.
Kultūros ministrė Helena Demakova vyriausybės posėdyje pareiškė, kad sprendimą būtina priimti kuo greičiau, nes šiais dokumentais, pasak jos, susidomėjo "viena didelė kaimyninė šalis" ir BBC.
Palaikantieji senuosius Latvijos legionierius teigia, kad artinantis Raudonajai armijai šie kovojo už nepriklausomybę. Jų oponentai sako, kad negalima pateisinti kovų išvien su nacistiniu "Waffen SS", kuris siejamas su nacizmo ir holokausto baisumais.
Kovo 16-ąją legiono veteranų ir jų šalininkų vieši renginiai, ypač eitynės ir gėlių padėjimas prie Laisvės paminklo, kasmet sukelia didžiulį ažiotažą ir Latvijoje, ir pasaulyje. Nors buvę legionieriai mėgina paaiškinti, kad jie nebuvo SS nariai, už Latvijos ribų jie paprastai vadinami esesininkais.
Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo 16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima todėl, kad tą dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir 16-oji latvių legiono divizijos didvyriškai kovojo su SSRS armija.
Į latvių legioną buvo pašaukta iš viso 140 tūkst. žmonių, iš jų maždaug 50 tūkst. žuvo kare ar mirė tremtyje po sovietų valdžios atkūrimo Latvijoje. 1950 metais Vašingtone buvo paskelbta deklaracija, kad Baltijos šalių SS legionus reikia laikyti ypatingais ir skirtingais nuo Vokietijos SS dalinių, todėl jie neturi būti laikomi judėjimu, priešišku JAV vyriausybei.
Rusijos URM 2004 metų vasarį pareiškė, jog pagal Niurnbergo proceso rezultatus, "Waffen SS" latvių legiono veikla pripažinta nusikalstama.
