Apie pusė gyventojų taip pat mano, kad šeimoje turėtų būti išugdytos tokios vertybės kaip tolerancija (61 %), taupumas (51 %), geros manieros (49 %), ryžtingumas, atkaklumas (41 %).
Rečiau respondentai kaip itin svarbias savybes paminėjo paklusnumą (25 %), nesavanaudiškumą (24 %), religingumą (20 %) bei vaizduotę (7%).
Pastebėtina, kad, nepaisant ypatingo darbštumo vertinimo, dauguma Lietuvos gyventojų netiki, jog ši asmens savybė gali užtikrinti gyvenimo sėkmę.
Tyrimo metu buvo klausiama, kuriam iš dviejų teiginių respondentai labiau pritaria: „geriau gyvena tas, kuris geriau dirba“ ar „sėkmę gyvenime užtikrina ne tiek darbštumas, kiek atsitiktinumas ir ryšiai“.
Dauguma gyventojų (58 %) sutiko su antruoju teiginiu: jų nuomone, ne asmens darbštumas, bet pažintys ir aplinkybės lemia gyvenimo sėkmę. Tik 27 % gyventojų laikosi nuomonės, kad geriau dirbantys gyvena geriau.
Lyginat 2005 metų duomenis su 1990 ir 1999 metais Lietuvoje atlikto Europos vertybių tyrimo duomenimis galima pastebėti, kad per penkiolika nepriklausomybės metų gyventojų požiūris į svarbiausias žmogaus savybes nedaug keitėsi.
Ir 1990, ir 1999 metais Lietuvos gyventojai pirmenybę teikė toms pačios vertybėms – darbštumui, savarankiškumui bei atsakomybės jausmui. Tačiau esama ir keleto reikšmingų pokyčių: per pastaruosius penkiolika metų gyventojai labiau pradėjo vertinti geras manieras (1990 metais - 34 % respondentų, kai tuo tarpu 2005 metais - 49 %) bei taupumą (1990 – 37 %, 2005 – 51 %). Nesavanaudiškumas per šį laikotarpį imtas vertinti kur kas mažiau (1990 – 33 %, 2005 – 24 %).
Lietuvos gyventojai tuo, kad iš visų savybių labiausiai vertina darbštumą, yra panašūs į kitų pokomunistinių šalių gyventojus.
1999 metų Europos vertybių tyrimo duomenimis, Lietuvoje darbštumą išskyrė 89 % respondentų, Rusijoje - 91 %, Bulgarijoje – 87 %, Lenkijoje – 86 %, Latvijoje – 85 %, Estijoje – 81 %, Rumunijoje – 82 %, Vengrijoje – 71 %.
Darbštumo vertinimu Rytų ir Vidurio Europos šalių gyventojai labai skiriasi nuo daugumos Vakarų Europos šalių visuomenių, dažniausiai teikiančių pirmenybę kitoms dviems savybėms – tolerancijai ir geroms manieroms.
Pavyzdžiui, Danijoje darbštumą kaip savybę, kurią reikia išugdyti vaikui šeimoje, paminėjo tik 2 % respondentų, Švedijoje – 4 %, Austrijoje – 9 %, Olandijoje – 14 %. Tuo tarpu toleranciją kaip itin svarbią savybę paminėjo 92 % respondentų Olandijoje ir Švedijoje, 87% - Danijoje, 72%- Austrijoje.
Detalesnė 2005 metų Lietuvos gyventojų vertybių tyrimo duomenų analizė atskleidžia, kad gyventojų požiūris į įvairių savybių svarbą priklauso nuo amžiaus ir išsilavinimo.
Vyresnės kartos Lietuvos gyventojai (56 metų ir vyresni) labiau negu jaunesni vertina taupumą, paklusnumą bei religingumą ir žymiai rečiau negu jaunesni teikia pirmenybę tokioms savybėms kaip geros manieros, atkaklumas, ryžtingumas.
Gyventojai, turintys aukštąjį išsilavinimą, palyginus su mažiau išsilavinusiais gyventojais, labiau vertina toleranciją bei geras manieras.
Nors lytis dažniausiai neturi įtakos savybių vertinimui, vyrų ir moterų požiūriai nesutapo dėl dviejų savybių: vyrai dažniau negu moterys (atitinkamai 48 % ir 34 %) renkasi atkaklumą ir ryžtingumą kaip itin svarbią savybę, tuo tarpu moterys labiau negu vyrai vertina toleranciją (atitinkamai 65 % ir 56 %).
Gyventojų požiūris į įvairių žmogaus savybių svarbą yra susijęs su kitomis jų vertybinėmis nuostatomis. Pavyzdžiui, respondentai, kurie nurodė paklusnumą kaip itin svarbią savybę, lauktų didesnės valstybės atsakomybės už kiekvieno žmogaus gerovę, jie taip pat dažniau reiškė nuostatą, kad pajamos turėtų būti paskirstytos vienodžiau, o ne pagal individualias pastangas.
Tuo tarpu respondentai, kurie išskyrė savarankiškumą, dažniau negu tie, kurie šios savybės nenurodė, mano, kad žmonės visų pirma patys privalo rūpintis savo gerove. Toleranciją vertinantys respondentai daug labiau yra linkę pasitikėti ne tik savo šeima, giminėmis, kaimynais, pažįstamais, bet taip pat ir žmonėmis, kurių niekuomet nebuvo sutikę.
