Nepaisant valdančiųjų socialdemokratų išdėstytų argumentų, už nutarimo projektą, kad dėl dviejų Statuto straipsnių neatitikimo būtų kreipiamasi į KT, balsavo 56 parlamentarai, prieš – 8, susilaikė 30.
Vieningai kreipimuisi pritarė tik konservatoriai, Liberalų frakcija, vienintelis balsavęs liberalcentristas ir Mišri Seimo narių grupė. Valdančiųjų Darbo partijos ir Naujosios sąjungos frakcijų nariai balsavo už kreipimąsi arba susilaikė. Kreipimuisi nepritarė vieninteliai socialdemokratai, balsavę prieš arba susilaikę.
Šį projektą parengė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas socialliberalas Algirdas Monkevičius, "darbietis" Skirmantas Pabedinskas, socialliberalė Nijolė Steiblienė ir liberalė Dalia Teišerskytė.
Seimo vicepirmininko Česlovo Juršėno teigimu, KT šiuo metu turi nemažai prašymų, susijusių su žmonėms rūpimais klausimais - nuosavybės į nekilnojamąjį turtą teisių atstatymu, neišmokėtais atlyginimais, pensijomis. „Šie dalykai bus nustumti į šoną kaip nesvarbūs. – piktinosi parlamentaras. - Mūsų tarpusavio ginčai, pasirodo, yra svarbesni“.
Anot Č.Juršėno, viso Seimo kreipimasis yra nepriimtinas, mat esą pakaktų ir grupės parlamentarų prašymo dėl Statuto nuostatų neatitikimo.
Savo ruožtu A.Monkevičius, agituodamas balsuoti už projektą, yra sakęs, kad Seimo kreipimasis būtų efektyvesnis, nes tuomet prašymas būtų nagrinėjamas be eilės. Priešingu atveju procesas esą užtruktų metus ar porą.
Parlamentinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Juliaus Sabatausko tikinimu, įstatymuose nėra nurodyta, kad Seimo kreipimasis nagrinėjamas be eilės – tiesiog yra nusistovėjusi tokia tradicija. Jis viso parlamento kreipimąsi kritikavo ir dėl to, kad kai į KT kreipiasi Seimas, atitinkamas Statuto straipsnis nustoja galios, kol negaunamas atsakymas.
Kaip antradienį Seimo posėdyje teigė opozicijos lyderis, Tėvynės sąjungos vadovas Andrius Kubilius, protestuodama prieš dar vieną kreipimąsi į KT koalicija pamina „vieną iš esminių mažumos teisių“. Jis priekaištavo socdemams dėl „paniškos baimės ir nenoro gauti atsakymus artimiausiu metu“.
„Č.Juršėnas galvoja, kad dėl to (Statuto straipsnių neatitikimo – DELFI) galima galvoti apie porą metų, - kalbėjo konservatorius. – Socialdemokratai bijo atsakymą gauti greičiau. Kodėl? Matyt, KT pasakys, kad tokios mažumos teisės negalima atimti iš opozicijos“.
Prieš porą savaičių valdančiosios daugumos atstovai nusprendė patys kreiptis į KT. Socialdemokratų iniciatyva po kreipimusi buvo surinkti 36 parlamentarų parašai. Jie paprašė ištirti, ar Seimo statuto nuostata, numatanti, kad "jeigu ne mažesnė kaip 1/4 Seimo narių grupė raštu pareikalauja sudaryti laikinąją kontrolės ar tyrimo komisiją, tokią komisiją Seimas turi sudaryti artimiausio posėdžio metu" neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui.
Parlamentarai taip pat teiraujasi, ar ši nuostata neprieštarauja Konstitucijos normai, kad pareigas eidami Seimo nariai vadovaujasi Konstitucija, valstybės interesais, savo sąžine ir negali būti varžomi jokių mandatų.
Pasak KT atstovės spaudai Ramunės Sakalauskaitės, priėmus šį prašymą, KT nagrinėjimo laukia 69 prašymai.
Statuto straipsnių neatitikimas paaiškėjo, kai Seime buvo atsisakyta sudaryti laikinąsias komisijas premjero Algirdo Brazausko šeimos verslo skaidrumui ir užsienio reikalų ministro Antano Valionio praeičiai tirti.
Opozicijos manymu, laikinosios komisijos turi būti suformuojamos pagal Statuto straipsnį, numatantį, kad jos privalomai sudaromos surinkus ne mažiau nei ketvirtadalio - 36 Seimo narių parašus. Tokios tradicijos buvo laikomasi iki šiol. Valdantieji remiasi kitu straipsniu ir tvirtina, jog tokios komisijos gali būti sudaromos tik balsuojant, t. y. Seimui "pripažinus būtinybę".
