aA
Pasak prezidento Valdo Adamkaus atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, prezidento dažniausiai užduodamas klausimas dėl Europos Sąjungos (ES) yra, ar Lietuva įsisavins ES išderėtas lėšas. „Turiu sakyti, kad „taip", - sakė premjeras Algirdas Brazauskas, nes įsisavinti lėšas esą yra Vyriausybės pareiga.
Algirdas Brazauskas
Algirdas Brazauskas
© DELFI (D.Augūnaitės nuotr.)
Grįžęs iš Briuselio, kur praėjusią savaitę dalyvavo derybose dėl ES 2007-2013 metų biudžeto, A.Brazauskas apsilankė pas V.Adamkų jį informuoti apie pasiekimus.

„Biudžetas geras, iš tikrųjų geras. – teigė A.Brazauskas. - Reikės tik daug valios, organizacinių resursų ir sugebėjimų tuos pinigus panaudoti".

Jo teigimu, prezidentas klausė, ar Lietuva sugebės įsisavinti skiriamas lėšas.

„Turiu sakyti, kad „taip", - po susitikimo juokėsi A.Brazauskas. - Todėl, kad mūsų pareiga yra, kad jis būtų įsisavintas. Periodas labai ilgas – septyneri metai. Daug ko reikia, kad jį įsisavinti galėtume".

Pasak premjero, yra nustatyta trijų programų pinigų panaudojimo sistema, kurios įvertinimų ir nuomonių bus laukiama iš valstybinių ir nevalstybinių institucijų. Pirmą kitų metų ketvirtį ši programa jau turėtų būti tiksliai suformuluota, antrą – sprendžiami organizaciniai fondų valdymo klausimai.

Pasak prezidento atstovės spaudai Ritos Grumadaitės, V.Adamkaus akimis, Lietuvos sėkmė priklausys nuo to, kaip bus panaudoti išsiderėti pinigai. Nuo to esą priklausys, ar šalis pasinaudos galimybe šuoliui į priekį.

R.Grumadaitės teigimu, klausimą, kaip bus įsisavinti ES pinigai, V.Adamkus užduoda dažniausiai.

Priminsime, kad, patvirtinus naująjį 2007 – 2013 metų ES biudžetą, Lietuvai per septynerius metus teks daugiau nei 36 mlrd. litų. Šalis kasmet gaus 56 proc. lėšų daugiau, nei jai vidutiniškai yra skiriama 2004 – 2006 metų laikotarpiu.

Dvišaliai susitikimai ir derybos praėjusią savaitę Briuselyje truko daugiau nei parą. Europos Sąjungos lyderiai šeštadienį tik trečią valandą nakties susitarė dėl ilgalaikio Bendrijos biudžeto.

Kaip teigiama šeštadienį siųstame Vyriausybes pranešime spaudai, su vėlai naktį ES pirmininkaujančios Didžiosios Britanijos pateiktu galutiniu kompromisiniu pasiūlymu nesutiko dvi valstybės: Lietuva ir Lenkija.

A.Brazauskas vadovų tarybos sesijoje pasisakė du kartus, stengdamasis įrodyti šalims narėms, kad Ignalinos atominės elektrinės (EA) finansavimo padidinimas negali būti siejamas su Lietuvai skiriamos struktūrinių paramos dydžiu, pabrėždamas, kad Ignalinos AE yra ne Lietuvos problema, o ES įsipareigojimas.

Didžiosios Britanijos premjeras Tonis Blairas atsakydamas į tai pareiškė, kad jam suprantama ši problema, todėl Lietuvai buvo suteikta išimtis „padidinti skiriamą struktūrinės paramos lygį 120 mln. eurų". Kartu T.Blairas įsipareigojo su Europos Komisija surasti šias papildomas lėšas Lietuvai ES biudžete.

„Aš likau vienas. Visi kiti vienas kitą sveikina jau, o man dar reikia kariauti", - įspūdžiais iš derybų nakties pirmadienį dalijosi premjeras.

Tokiu būdu 2007 – 2013 metų ES biudžete Lietuva papildomai išsiderėjo 220 mln. eurų struktūrinės paramos, 50 mln. eurų Ignalinos AE uždarymo fondui ir jau minėtus 120 mln. eurų. Dabar ieškoma būdų, kaip papildomus milijonus įrašyti.

Iš viso papildomai Lietuva išsiderėjo beveik 400 mln. eurų iš ES biudžeto.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.