Palyginti su liepos mėnesio rezultatais, balsuosiančių už Lietuvos narystę ES padaugėjo 2,6 proc. (liepą buvo 41,8 proc.). Atitinkamai 2,6 proc. sumažėjo pasisakančiųjų prieš (buvo 25,4 proc.).
Lietuvos įstatymai numato, kad referendumo klausimas būtų priimtas, jei už jį balsuotų daugiau nei 50 proc. visų šalies rinkėjų. jeigu referendumas vyktų dabar, Lietuvos narystės ES "raktą" laikytų neapsisprendusieji gyventojai.
Apskritai už Lietuvos narystę ES pasisakė 66,1 proc. apklausos dalyvių. Liepą taip manančių Lietuvos gyventojų buvo 67,3 proc. Kuo greitesnį šalies įstojimą į ES palaiko 19,6 proc. respondentų.
Rugsėjį sumažėjo k ategoriškų euroskeptikų. Remiantis apklausa, 12,3 proc. respondentų niekada nestotų į ES. Liepą tokių buvo 13,7 proc.
Rugsėjį, į klausimą " Kada, jūsų manymu, Lietuvai būtų tikslingiausia įstoti į Europos Sąjungą?" atsakė (šalia pateikiami liepos mėnesio rezultatai):
Kuo greičiau: 19,6 proc. 19,8 proc.
2002-2005: 15 proc. 12,4 proc.
2006-2010: 15 proc. 13,4 proc.
2011-2020: 8,1 proc. 9,2 proc.
Vėliau negu 2020: 8,4 proc. 12,5 proc.
Niekada: 12,3 proc. 13,7 proc.
Neturiu nuomonės: 21,8 proc. 19,1 proc.
Apklausą Europos Komiteto užsakymu rugsėjo 7-11 dienomis atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras "Vilmorus".
Toks narystės ES rėmėjų skaičiaus padidėjimas, "Vilmorus" direktoriaus Vlado Gaidžio teigimu, gali būti iš dalies paaiškinamas tuo, kad žiniasklaida reagavo į pasirodžiusias publikacijas apie ketinimus surengti referendumą dėl naujų narių priėmimo vienoje didžiausių ES šalių - Vokietijoje.
Pasak V. Gaidžio, pirmąjį kartą aiškiai buvo parodyta, kad ES naujų narių niekas "išskėstomis rankomis nelaukia", todėl tokios žinios pasirodymas galėjo padidinti Lietuvos gyventojų simpatijas dėl narystės ES.
Kita svarbi priežastis, V. Gaidžio nuomone, yra tai, kad padaugėjo informacijos apie ES ir integracijos procesą, kas taip pat įtakoja palankesnį gyventojų požiūrį.
