aA
Premjeras Algirdas Brazauskas penktadienį Vyriausybėje žurnalistams pripažino, jog prieš metus planų kurti Informatikos ministeriją buvo, ministro portfelis būtų išties atitekęs Darbo partijos atstovui. Pasak premjero, dėl šiuo klausimo reikėtų tartis su valdančiosios koalicijos partneriais.
Algirdas Brazauskas
Algirdas Brazauskas
© DELFI
„Pirmiausiai tokia kalba buvo prieš metus, kada buvo formuojama nauja koalicija. Iš tikrųjų šitą klausimą kėlė Darbo partija, bet kažkaip prabėgo metai ir jokių veiksmų nebuvo padaryta", - žurnalistams kalbėjo premjeras.

Pasak jo, Vyriausybė nuolat gauna priekaištų, kad skiria nepakankamai dėmesio informacinių technologijų diegimui, valdymui, elektroninės Vyriausybės klausimams.

„Tai tokia mintis buvo kilusi, gal reikėtų Informatikos ministeriją – dėl pavadinimo kitas klausimas – maždaug su tokiomis funkcijomis suformuoti", - kalbėjo A.Brazauskas, tačiau tikino, kad tvirto susitarimo kurti ministeriją nebuvo.

„Buvo kalbama apie tai, bet jokių susitarimų iki pabaigos nebuvo", - tikino premjeras. Ministro vieta būtų atitikusi Darbo partijos atstovui, „todėl, kad „darbiečiai" pretenduoja į šitą vietą".

A.Brazauskas teigė „nemanąs“, kad tokia nauja ministerija būtų sukurta tik siekiant suteikti postą „darbiečiams“. „Pirmiausiai tai yra institucija, kuri būtų Vyriausybės lygmenyje. Be abejo, postas turi būti. Ką čia kalbėti, turi būti ministras, dar vienas papildomas ministras. Keturių (partijų – DELFI) koalicijoje postų pasidalijimas irgi yra labai sudėtinga procedūra“, - kalbėjo premjeras.

Pats A.Brazauskas tikino šiuo metu dar neapsisprendęs dėl Informatikos ministerijos kūrimo, nes klausimo svarstymas vėl buvo atgaivintas tik ketvirtadienį vakare televizijos laidoje, o jam reikia pasitarti su koalicijos partneriais.

Premjeras teigė penktadienį kalbėjęsis su prezidentu Valdu Adamkumi ir girdėjęs jo neigiamą reakciją Informatikos ministerijos klausimu, tad, kuriant ministeriją, V.Adamkus galėtų nepasirašyti įstatymo pataisos.

„Nemanau, kad čia koks principinis ginčas, bet be abejo kiekvienos naujos ministerijos sukūrimas sukelia visuomenėje ir žurnalistikoje tam tikrą reakciją, kad didėja tarnautojų skaičius ir taip toliau, - kalbėjo A.Brazauskas. – Todėl, priimant tokius sprendimus, visi yra labai atsargūs. Juo labiau, jeigu šitas klausimas bus nagrinėjamas, sprendimas turi būti priimtas parlamente, kadangi reikia daryti Vyriausybės įstatymo pataisą."

Ketvirtadienio vakarą Lietuvos televizijos laidoje "Spaudos klubas" Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas pareiškė, kad V.Adamkus ir A.Brazauskas dar vasarą sutarė įsteigti naują Informatikos ministeriją, kurios vadovo portfelis atitektų Darbo partijos atstovui.

Laidos vedėjo Audriaus Siaurusevičiaus paklaustas, ar trečiadienį vykusioje valdančiosios koalicijos Politinėje taryboje buvo kalbėta apie naujos ministerijos steigimą, V.Uspaskichas atsakė, jog apie tai "dar iki liepos 1-osios", jam girdint, sutarė prezidentas V.Adamkus ir premjeras A.Brazauskas.

Anot V.Uspaskicho, prezidentas tąkart pats pareiškęs, kad informatikos ministro postas turi atitekti Darbo partijos atstovui. Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė BNS ketvirtadienio vakarą sakė negalinti patvirtinti šios informacijos.

V.Uspaskichas vasaros pradžioje atsistatydino iš ūkio ministro posto ir atsisakė Seimo nario mandato, paaiškėjus, jog jis įsivėlė į viešųjų ir privačių interesų konfliktą.

Po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovą buvo įsteigta Ryšių ministerija, vėliau ji reorganizuota į Ryšių ir informatikos ministeriją, o 1998 metais, premjero konservatoriaus Gedimino Vagnoriaus Vyriausybėje ši ministerija panaikinta, jos funkcijas priskiriant Susisiekimo ministerijai.

Šiuo metu Vyriausybėje yra 13 ministerijų. Premjero postą ir penkis ministrų portfelius kontroliuoja A.Brazausko socialdemokratai, penkis - V.Uspaskicho Darbo partija, du - Artūro Paulausko Naujoji sąjunga (socialliberalai), vieną - Kazimiros Prunskienės Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.