Universiteto studentų prašyta atlikti kompiuterinės matematikos uždavinių, “išsprendžiamų, bet gana sunkių”. Jais tikrinami studentų matematiniai gabumai.
Bandymo dalyviams liepta per 10 sekundžių paspausti klavišu arba pelės mygtuku atsakymą atitinkantį langelį, nes po to užduoties atsakymas pasirodys kompiuterio ekrane automatiškai. Jiems patarta nelaukti atsakymo, nes tai pakenksią visam eksperimentui.
Kiekvienas dalyvis užduotis atlikdavo atskiroje kabinoje, be to jiems buvo atskleidžiama “paslaptis”, esą niekas nekontroliuoja, ar sulaukė jie atsakymo ar ne. Nors iš tikrųjų kiekvienas jų buvo atidžiai stebimas. Apie pusė dalyvių palaukė, kol teisingas atsakymas pasirodys ekrane.
“Mus nustebino, kad tiek daug asmenų sąmoningai sukčiavo, - sakė dr. von Hippelis. – Per visą bandymą jie taip sutaupė kokias 5-10 minučių ir truputį proto pastangų. Nors mes jiems sakėme, kad atsakymo laukimas pakenks eksperimento rezultatams, jie vis tiek taip darė, nes manė, jog jų nesučiups”.
Sugriežtinus sąlygas, ir liepus atsakymą pasirinkti per vieną sekundę, sukčiavo net 70 proc. tų asmenų, kurie pirmojo eksperimento metu buvo sąžiningi.
Pasak B.von Hippelio, tyrimas atskleidė, kas verčia žmones apgaudinėti.
“Didinant statymą galima paskatinti beveik bet ką sukčiauti”, - mano jis.
“Tikriausiai yra ir tokių kurie nesukčiaus bet kuriomis aplinkybėms, bet tokių yra nedaug”, - pridūrė psichologas.
