Tyliai pratūnojo kabinetuose
Anksčiau „Laikas“ jau rašė, kad Janinos Gadliauskienės vadovaujama Pilaitės bendruomenė nuo neteisėto privatizavimo siekia apsaugoti 1,5 ha plotą šalia vaizdingo Salotės ežero. Rugpjūčio 11-ąją prie Vilniaus apskrities administracijos pastato Konstitucijos prospekte pilaitiškiai surengė piketą. Jo dalyviai viešai baiminosi, esą nedori valdininkai slapta ruošia planus, kaip privatizuoti pagal įstatymus visuomeninėms reikmėms skirtas Salotės ežero pakrantes.
Pilaitiškių reikalavimai – gražūs. Jie siekia, kad vilniečių pamėgtų Salotės, Gilužio, Balčio ežerų pakrantės liktų neprivatizuotos – prieinamos visiems. Juolab kad tokią galimybę numato šiandieniai įstatymai. Tereikia jų laikytis. Tačiau piketo, atrodo, neužteko. Valdininkai tyliai pratūnojo patogiuose kabinetuose ir vėl elgiasi taip, kaip jiems naudingiau.
Statybos prasidėjo
Spalio pirmomis dienomis prie pat Salotės ežero vos už 20 m nuo vandens pradėtos paslaptingos statybos. Pilaitės bendruomenės pirmininkę J. Gadliauskienę apie rausiamus pamatus informavo Salotės kaimo gyventojai. Kaimiečiai turi savų interesų. Jie puikiai supranta, kad dabar jiems bus sunku prieiti prie vandens, mat savininkai greičiausiai apsitvers aukštomis tvoromis. Apsitvers būtinai taip, kaip jiems patogiau – kad niekas kitas, tik jie patys, galėtų prieiti prie vandens. Argi naujiesiems savininkams skaudės galvą dėl kaimiečių problemų? Vis dėlto tai ne pagrindinė priežastis, kodėl statybų teisėtumu turėtų susidomėti teisėsaugos institucijos.
Griežti įstatymai
Aplinkos apsaugos ministro įsakymas NR. 540, pasirašytas 2001 11 07, teigia, kad prie nedidelių vandens telkinių, kurių plotas teužima nuo 0,5 iki 2 ha teritorijos, privalo būti ne mažesnė kaip 200 m saugos juosta. Taigi aplink Salotės ežerą 200 m spindulio atstumu negalimos jokios naujos statybos.
Tėra vienintelė išimtis – jeigu anksčiau toje vietoje būta kokio nors statinio. Tik tada statybos leistinos. Tačiau Salotės kaimo senbuviai neatsimena, kad toje vietoje, kur statybininkai dabar spėriai betonuoja pamatus, anksčiau būtų stovėjęs gyvenamasis namas ar ūkinis pastatas. Vadinasi, statybininkai gali būti pažeidę iki šiol niekieno neatšauktus aplinkos apsaugos ministro potvarkius.
Kur tekės kanalizacijos nuotekos?
Nerimą kelia ir dar kelios problemos. Pamatai rausiami teritorijoje, kur neatlikti geologiniai tyrimai. Žodžiu, neaišku, kur ir kokiu būdu bus nutiesta kanalizacija. Miesto tinklai – tolokai nuo Salotės ežero, net už dviejų kilometrų. Todėl naujasis savininkas vargu ar turės galimybę prisijungti prie sostinės kanalizacijos tinklų. Vadinasi, reikės įsivesti vietos kanalizaciją, o ši gali turėti neigiamos įtakos ežerui. Beje, jis, kaip byloja kelerių pastarųjų metų tyrimai, ir taip jau pakankamai užterštas.
Atsakymo – nė vieno
Pilaitės bendruomenės pirmininkė J. Gadliauskienė mato ir daugiau problemų. Renčiamas namas neturi detaliojo plano. Ji įtaria, kad savininkai, siekdami pateisinti savo paslaptingas statybas, bandys įrodyti, jog namas statomas žemės ūkio paskirties teritorijoje. Suprask: detalusis planas nereikalingas, mat bus užsiimama... žemės ūkio darbais. Tačiau žemės ūkio paskirties žemėje statytis mūrus gali tik žmogus, turintis ūkininko pažymėjimą ir iš tikrųjų užsiimantis žemės ūkio darbais.
Pasak J. Gadliauskienės, sunku patikėti, kad čia įmanoma žemės ūkio veikla. Mat pamatai rausiami užpelkėjusioje teritorijoje, kur anksčiau tyvuliavo ežeras. Taigi klausimų išties apstu, o atsakymo kol kas – nė vieno.
Nieko gera nežadanti tyla
Vilniaus apskrities administracija iki šiol neatsiliepė į J. Gadliauskienės dar rugsėjo 22 d. pateiktą klausimą. Pilaitės bendruomenė norėjo tik pasiteirauti: kuo remiantis palaimintos statybos? Jeigu nėra jokių pažeidimų, jeigu visi leidimai išduoti nepažeidžiant galiojančių įstatymų – regis, ko čia slėptis, neatsakyti į telefonų skambučius, nerasti laiko susitikti?
Pilaitės bendruomenės pirmininkė J. Gadliauskienė tvirtina, kad tyla nieko gera nežada. Jeigu valdininkai teisūs, jie iš karto atsako į visus, net pačius nepatogiausius klausimus. Bet dabar – viskas priešingai. Jie tyli. Neatsako į telefonų skambučius, neranda laiko priimti Pilaitės bendruomenės atstovų, neatsiunčia jokių paaiškinamųjų raštų.
Gal padės Seimo kontrolieriai?
Neapsikentusi Pilaitės bendruomenė kreipėsi į Seimo kontrolierių instituciją, prašydama paaiškinti, ar statybų prie Salotės ežero organizatoriai bei vykdytojai nepažeidžia galiojančių įstatymų. Kas yra tikrieji statomo namo savininkai – nežinoma. Užkalbinti statybininkai nesileido į jokias kalbas. Galų gale ne taip jau svarbu, kas yra tikrieji savininkai. Kur kas svarbiau, kas ir kodėl leido pradėti statybas.
Karti Lietuvos patirtis rodo: namo, net jeigu ir bus įrodyta, kad yra pastatytas neteisėtai, niekas nenugriaus. Nugriauti statinį galima tik teismo sprendimu. Tokią galimybę teismas svarstyti gali tik tuomet, jeigu atsiras institucija, ginanti viešuosius interesus. Šiuo atveju viešųjų interesų gynėja galėtų tapti Pilaitės bendruomenė. Bet ši procedūra itin ilgai trunka ir yra sudėtinga. Ar Pilaitės bendruomenė ryšis tokiam žingsniui?
