"Jeigu susitartume su kitomis Baltijos valstybėmis, kad sprendimas pakelti oro policijos naikintuvus būtų daromas Lietuvoje, o ne Vokietijoje, tai padėtų sustiprinti mūsų oro erdvės saugumą. Tam reikalingos mūsų politikų pastangos. Reikia kalbėtis su kaimynais, kurie prieštarauja sprendimui, kad Lietuvoje būtų įsteigtas Baltijos regiono oro erdvės kontrolės centras", - Tėvynės sąjungos spaudos tarnybos pranešime cituojamas A.Kubilius.
Anot jo, Baltijos šalių tarpusavio konkurencija šioje srityje yra nenaudinga. Konservatoriaus teigimu, šį klausimą būtų galima išspręsti Baltijos asamblėjoje, tačiau prieš tai reikia užsitikrinti investicijas oro apsaugos technikos atnaujinimui.
A.Kubilius kartu su aštuoniais partijos kolegomis išvykos metu susipažino su oro erdvės saugumo situacija ir problemomis, išryškėjusiomis po Rusijos naikintuvo Su-27 katastrofos Lietuvoje.
Anot pranešimo, pirmiausiai parlamentarai lankėsi Karmėlavoje, kurioje Lietuvos oro erdvės stebėjimas vykdomas jau nuo 1992 metų. Čia juos priėmė laikinasis Karinių oro pajėgų vadas pulkininkas leitenantas Artūras Leita.
Oro erdvės kontrolės valdybos pareigūnai ketvirtadienį supažindino Seimo narius su organizacijos struktūra, funkcijomis, artimiausiais uždaviniais ir problemomis.
Seimo nariai atkreipė dėmesį į tai, jog šalia ROESKC veikia Rusijos piliečiui Jurijui Borisovui, kuris esą įtariamas ryšiais su Rusijos centrine žvalgybos valdyba, priklausanti įmonė "Avia Baltika".
Opozicijos lyderio teigimu, išvykos tikslas buvo susijęs su rusų naikintuvo avarija Lietuvoje. Ši katastrofa esą išryškino ne tik Rusijos kariuomenės problemas, bet ir Lietuvos oro erdvės apsaugos trūkumus.
A. Kubiliaus tikinimu, Baltijos regione Rusijos nacionaliniam saugumui grėsmių nėra, todėl kartu su NATO vadovybės ir partnerių NATO šalyse pagalba reikia įtikinti Rusiją, jog su nepatikimais bei ginkluotais lėktuvais skraidyti virš Baltijos jūros poreikio nėra.
Jis taip pat pridūrė, esą didžiausią grėsmę regiono saugumui kelia "netvarka Rusijos kariuomenėje".
Po Karmėlavos Seimo narių delegacija apsilankė Radviliškio oro gynybos batalione ir Zokniuose įsikūrusioje Karinių oro pajėgų aviacijos bazėje. Jie taip pat lankėsi Karinių oro pajėgų ginkluotės ir technikos remonto depe, turinčiame NATO sertifikatą, kuriame dirba geriausi šios srities Lietuvos specialistai.
Pasak A. Kubiliaus, kariškiai pagrindine problema, susijusia su jų darbu, įvardijo nepakankamą finansavimą.
"Lietuva nesugeba vykdyti duotų įsipareigojimų - NATO organizacijai skirti 2 procentus nuo bendrojo vidaus produkto ir realizuoti daugelį infrastruktūros projektų. Šias problemas galime spręsti ne skambiais pareiškimais, o skirdami realų finansavimą, kuris šiandien tesiekia 1,27 procento", - pažymėjo A. Kubilius.
Pranešime teigiama, esą parlamentarai išvykos metu įsitikino, jog Lietuvos oro pajėgų techninė bazė yra "apverktina", ROESKC esantys rusiški radarai "atgyvenę", o finansavimas - "aiškiai nepakankamas". Taip pat pabrėžiama, jog Lietuvoje trūksta karinės aviacijos specialistų, kurie mūsų valstybėje nerengiami ir kurių parengimas užsienyje labai brangus.
