Anot jo, tokio radaro gaminimas užtrunka trejus metus, todėl kasmet iš biudžeto reikėtų skirti 18 mln. litų.
Žurnalistams pasiteiravus, ar incidentas, kai Rusijos kovinis lėktuvas "Su-27" įskrido į Lietuvą ir sudužo, turėjo reikšmės siekiant įsigyti tokį radarą, ministras sakė, kad "aš pasakiau Vyriausybei, mes patys darome išvadas - jeigu tokia galimybė būtų, tai mes būtumėme dėkingi".
Tačiau jis pripažįsta, kad inicidento greičiausiai nebūtų pavykę išvengti ir su moderniu radaru.
"Jeigu Lietuva būtų turėjusi tokį aparatą, tai aš manau, kad naikintuvas ko gero vis tiek būtų nukritęs, nes jis nukrito ne dėl to, kad mūsų radarai geri arba blogi, bet galbūt mes būtumėme matę geriau visa tai, kas vyko", - teigė G.Kirkilas.
Lietuvos oro erdvės stebėjimas užtikrinamas kariniais ir civilinės aviacijos radarais, tačiau civilinių radarų duomenys kariškius pasiekia pavėluotai. Nepaisant politinio sprendimo sujungti juos į vieną tinklą, dėl lėšų stokos kol kas nenutiesti šviesolaidžių kabeliai kurie perduotų civilinės aviacijos radarų parodymus kariniams oro erdvės kontrolieriams.
Karinių radarų signalai perduodami į Lietuvos Karinių oro pajėgų Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdybą, Karmėlavoje esantį regioninį oro erdvės stebėjimo koordinavimą centrą. Operatoriai stebi ir identifikuoja orlaivius, iškilus reikalui perduoda informaciją Vokietijoje esančiam Jungtiniam oro operacijų centrui, kuris įsako pakilti Zokniuose dislokuotiems NATO naikintuvams.
Rugsėjo 15-ąją įvykęs "Su-27" incidentas parodė, jog esama nemažai radiolokacinės sistemos spragų. Nuo virš Baltijos jūros neutralioje erdvėje skridusios 7 lėktuvų grupės atsiskyrus lėktuvui "Su-27", prieš jam įskrendant į Lietuvos oro erdvę, jis išnyko iš radarų lauko, o vėliau vėl protarpiais atsirasdavo ekranuose. Dažnai aukštį ir kryptį keitęs Rusijos naikintuvas buvo stebimas tai kariniuose, tai civiliniuose radaruose.
Kokios šių "spragų" priežastys, nustatė kariuomenės vado generolo majoro Valdo Tutkaus sudarytos tyrimo komisijos ekspertai. Šiuos išvados nėra viešinamos, nes yra susijusios su valstybės paslaptimi.
BNS žiniomis, Lietuvos turimi radarai neužtikrina visos oro erdvės kontrolės, jie yra išdėstyti šalies teritorijoje tokia tvarka, kad turimomis išgalėmis kuo labiau pateisintų poreikius. Be to, radarai veikia su pertraukomis, pagal tik kariškiams žinomą grafiką, kad būtų galima įvykdyti jų techninę priežiūrą.
Lietuva pernai už 25 mln. eurų įsigijo tris modernius trimačius mobilius radarus "TRML-3D". Radarus pagaminusi tarptautinė kompanija EADS (European Aeronautic Defence and Space Company) teigia, jog šie radarai pasižymi dideliu mobilumu, gebėjimu tiksliai nustatyti net ir nedideliame aukštyje greitai skrendančių mažų objektų koordinates, turi efektyvias apsaugos nuo priešradarinių ginklų ir elektroninių trikdžių priemonių sistemas. Trimačiai radarai nustato atstumą iki objekto, jo kryptį ir aukštį. Radaro maksimalus taikinių aptikimo nuotolis - 200 kilometrų.
Vienas radaras pastatytas Ignalinos rajono Vidiškių seniūnijoje, netoli Prisieginės kaimo. Kiti du yra mobilūs ir gali būti perkeliami ten, kur jų labiausiai reikia. Manoma, kad šiuo metu jie yra Šilutės rajone ir Pietvakarių Lietuvoje arba prie Šiaulių.
Krašto apsaugos ministerija taip pat ketina modernizuoti du KOP naudojamus sovietinės gamybos radarus "P-37". Modernizavimo projektą, kurio vertė neskelbiama, planuojama įgyvendinti per trejus metus. Modernizavus radarus, jie taps trimačiais - be objekto krypties ir atstumo iki jo, rodys ir orlaivio skrydžio aukštį.
