"Žmonės turėtų neskersti gyvulių, netransportuoti myriop, nemedžioti, nežvejoti, neeksperimentuoti su laboratoriniais gyvūnais ir neatlikti eutanazijos sveikiems prieglaudų gyvūnams. Mes neraginame vegetarizmo, tačiau skersti šią dieną gyvūnus būtų negarbinga", - BNS sakė LGGD prezidentas Benas Noreikis.
LGGD siekia paskatinti Lietuvos žmones bent šią dieną pamąstyti apie gyvūnų naudą, ekonominę ir socialinę reikšmę visuomenei bei pažvelgti į opias su gyvūnais susijusias problemas.
B.Noreikis pasidžiaugė, jog Lietuvos gyvūnų gyvenimo sąlygos gerėja, tačiau akcentavo, jog naminiai, laukiniai, žemė ūkio, laboratoriniai ir nelaisvėje laikomi egzotiniai gyvūnai vis dar susiduria su įvairiomis problemomis.
Pavyzdžiui, Lietuvoje vis dar nėra įdiegtos vieningos, paprastos ir pigios šunų registracijos sistemos, kuri palengvintų atpažinti agresyvius ir pavojingus jų atstovus, o Kauno zoologijos sodui reikalingos kapitalinės investicijos bei remontas, kad gyvūnų laikymo vietos atitiktų bent minimalius ES reikalavimus.
Be to, LGGD nuomone, Lietuvoje nėra nė vienų gyvūnų globos namų, o tik laikinos jų priglaudimo buveinės - prieglaudos, kuriose jie yra tūkstančiais naikinami.
Kaip vieną jautriausių problemų LGGD pirmininkas įvardijo Lietuvos miškuose sparčiai nykstančius laukinius gyvūnus.
"Užsilikę medžiotojų įpročiai miškus šluoti, šukuoti ir visus, kas išvarytas iš miško, šaudyti. Tebevyksta brakonieriavimas. Be to, jau daug dešimtmečių žmonės, kai išeina į miškus ir randa stirnytę, elniuką ar briedžiuką, tačiau nemato aplink jų mamos, paima ir nuveža į zoologijos sodą. Galvoja, kokį gražų radinį rado ar išgelbėjo. Tas jų išgelbėjimas nėra gerai, nes jauniklio tėvai būna kažkur netoliese. Tačiau per pastaruosius penkerius šitoks gyvūnų pristatymas į zoologijos sodą žymiai sumažėjo. Nemanau, kad žmonės nebeneša gyvūnų, nes žino, kad reikia palikti juos miške. Manau, kad tai yra dėl to, jog gyvūnai stipriai nyksta mūsų miškuose", - samprotavo B.Noreikis.
Ypatingai gyvūnų globėjai susirūpino vilkų mažėjimu Lietuvos miškuose. LGGD manymu, vilkų nykimas Lietuvoje nėra natūralus evoliucijos procesas.
"Turime pakankamai miškų jiems gyventi ir ne tiek jau daug reikėtų lėšų kompensuoti ūkininkams už vilkų padarytą žalą žemės ūkio gyvuliams", - teigiama LGGD pranešime.
Anot Lietuvos veterinarijos akademijos profesoriaus Kazio Trainio, sovietmečiu buvo skelbiama, kad vilkų Lietuvoje turėtų būti apie 300. Pirmoji dominuojanti patelė vilkų šeimoje kasmet atsiveda 3-4 jauniklius ir tokio skaičiaus pakakdavo medžiotojams "nuimti derlių". Kai kurie šaltiniai teigia, kad šiuo metu Lietuvoje vilkų liko tik šiek tiek daugiau nei šimtas, tačiau LGGD nuomone, tai nėra patikimi statistiniai duomenys.
Pirmadienį LGGD išplatino atvirą laišką premjerui Algirdui Brazauskui, kuriame prašo sustabdyti vilkų medžioklę šiam vienam žiemos sezonui, kad Aplinkos ministerijos pareigūnai, miškininkai, girininkai, eiguliai bei kiti galėtų atlikti respublikinę vilkų apskaitą pagal jų pėdsakus sniege ir suskaičiuosi, kiek yra vilkų.
"Skaičiavimas būtų beprasmis, jeigu tuo pačiu metu vilkai būtų medžiojami. Sužinojus jų skaičių, būtų galima priimti teisingus sprendimus dėl jų populiacijos reguliavimo", - įsitikinę gyvūnų globėjai.
Artėjant Pasaulinei gyvūnų dienai, Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacija paragino gyventojus susirūpinti augintinių sveikata ir profilaktiškai ją tikrinti.
Kaip pranešė ryšių su visuomene agentūra "PR Service", įvairūs tyrimai rodo, kad labai dažnai šunų augintojai nesikreipia į veterinarijos gydytojus, nes nežino įvairių ligų simptomų ir traktuoja juos tiesiog prasta savo augintinio nuotaika ar senatve. Tokio delsimo rezultatas - dauguma sergančių, kenčiančių skausmus gyvūnų nesulaukia specialistų pagalbos.
Pasaulinė gyvūnijos diena pasaulyje švenčiama daugiau kaip 70 metų, o per pastaruosius keletą metų ši šventė sparčiai populiarėja globaliniu mastu.
