Jis komentavo išvakarėse Europos Komisijos paskelbtą pasiūlymą būsimų naujų ES narių ūkininkams skirti tik ketvirtadalį tos finansinės paramos, kurią gauna dabartinių bloko narių ūkininkai. Pagal Europos Komisijos planą, išmokos naujų naujų narių žemdirbiams kasmet būtų didinamos, kol per 10 metų pasiektų paramos dabartiniams ES ūkininkams lygį.
A.Brazauskas pabrėžė, kad Lietuvai prireiks "daugelio metų" pastangų, kol ji pasieks ES šalių ekonominį lygį. "Neneigiu, kad esame skurdūs, tačiau per stebuklus niekas negali padaryti mūsų turtingais",- sakė A.Brazauskas.
Jis pabrėžė, kad visos narystės ES siekiančios šalys turi pačios "gerai tvarkyti" savo ekonomikas ir sugebėti administruoti ES skiriamas išmokas. "Nebus taip lengva panaudoti ES skiriamas lėšas",- pažymėjo premjeras.
Jis teigė, kad kai kurios naujos ES narės nesugebėjo per pirmuosius narystės metus įsisavinti visų ES skiriamų lėšų. "Ir tai buvo valstybės, kurios turėjo žymiai didesnę administravimo praktiką, nei Lietuva ir kitos mūsų kaimyninės valstybės",- pažymėjo A.Brazauskas.
Lietuvos premjeras siūlė būsimą paramą žemės ūkiui lyginti ne su ES šalimis, o su ta suma, kurią Lietuva dabar gali skiri savo žemės ūkiui. Taip skaičiuojant, anot A.Brazausko, dabar vienam hektarui Lietuvos javų pasėlių per metus tenka 40 litų valstybės paramos, o 2004 metais, pridėjus ES pagalbą, ši suma sudarys jau 125 litus.
Preliminariais skaičiavimais, sudėjus ES paramą Lietuvai per struktūrinius, sanglaudos fondus, tiesiogines išmokas, paramą kaimo plėtrai bei Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui, paramos suma 2004 metais sudarytų apie 2 milijardus litų.
"Tai yra trečdalis mūsų nacionalinio biudžeto arba 500-600 litų vienam gyventojui",- pažymėjo premjeras.
