aA
Penktadienį Vilniaus meras Remigijus Šimašius lankėsi DELFI tiesioginėje konferencijoje ir kalbėjo apie įvairias Vilniaus problemas.
Remigijus Šimašius ir Birutė Davidonytė
Remigijus Šimašius ir Birutė Davidonytė
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Visų pirma meras įvertino elgesį žemgrobių, kurie Žvėryne, Neries pakrantėje buvo užėmę valstybinę žemę.

„Žmonės yra kvailinami, kad neva tie medžiai patys užaugo. Akivaizdu, kad žmogus pats užsisodino medžius valstybinėje žemėje ir ten viduje penki vilkiniai šunys laksto. Man pasidavimas tokiam kvailinimui yra viena iš Lietuvą ilgą laiką lydėjusių bėdų. Bet žinia yra labai aiški, laikai keičiasi, žmonės kitaip mąsto.

Tas požiūris yra aidai to, kas buvo dar seniau. Tam pačiam Žvėryne, Latvių gatvėje yra seni svečių namai, o nomenklatūrine tvora buvo užtvertas dar didesnis plotas. Mes ir tą tvorą išardėme. Sakyčiau, kad tai yra sovietinis mentalitetas ir sovietinio sukirpimo žmonės, kurie taip mąsto. Ir jie išeina iš mados“, - kalbėjo R. Šimašius.

Palaiko urėdijų reformą

Paklaustas, kaip vertina „valstiečių“ siūlomas reformas, R. Šimašius teigė, kad kol kas palaiko tik urėdijų reformą.

„Kol kas iš visų reformų, kurios yra teikiamos Vyriausybės, vienintelę matau, kurią palaikome, t. y. urėdijų. Liberalai vienareikšmiškai palaiko tą nuostatą, kad turi vykti pokyčiai, turi būti efektyvumas. Dar tuomet, kai aš buvau ministru, buvo teikta, kad reikia mažinti urėdijų skaičių, tačiau tuo metu staiga B. Bradauskas ir kompanija sugebėjo į įstatymą įrašyti esamą urėdijų skaičių, 42-u ir tiek. Ir sukūrė tokią neformalią medžiotojų koaliciją.

Akivaizdu yra viena, kad tą skaičių reikia išbraukti iš įstatymo apskritai. Nesvarbu, koks tas skaičius būtų: ar 42, ar 62, ar 22, ar 12, ar 2 urėdijos. Skaičiaus įstatyme neturi būti. Mes sakome, kad skaičiaus išbraukimą vienareikšmiškai palaikome, jokio kito įrašyti nesiūlome. Tada Vyriausybė turi analizuoti situaciją ir apsispręsti, kiek tų urėdijų turi būti.

Be to, turi būti pačių urėdijų valdymas visai kitoks, įtraukiant nepriklausomus narius į valdybas. Reikia atskirti rekreacines ir ūkines funkcijas. Ir dar labai svarbu, kad gyvuotų mažos medienos dirbtuvės. Seimas apskritai neturėtų spręsti, kiek urėdijų turi būti Lietuvoje, tai absurdiškos diskusijos“, - sakė R. Šimašius.

Tačiau liberalas teigė, kad švietimo reforma kol kas nėra aiški: „Grįžtant prie kitų reformų, aš tikrai negaliu pasakyti, kad liberalai rems aukštojo mokslo pertvarką, nes neaišku, kas bus, pati Vyriausybė nežino. Išsiuntinėjo raštus ir sakė: pateikit savo pasiūlymus.“

Įvertino savivaldybės paramą G. Kėvišo sūnaus įmonei

Paklaustas, kaip vertina viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad savivaldybė skyrė 30 tūkstančių eurų paramą Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro koncertui, kuris buvo rengtas per teatro vadovo Gintauto Kėvišo sūnaus įmone, R. Šimašius teigė dar nespėjęs įsigilinti į informaciją, tačiau įvertino G. Kėvišo elgesį.

„Dar nespėjau detaliai pažiūrėti, nes vakar ir užvakar buvau Berlyne komandiruotėje. Aš vertinu taip, kad Nacionalinis operos ir baleto teatras (LNOBT) yra visų pirma viešoji mokesčių mokėtojų išlaikoma įstaiga. Toks interesų painiojimas, koks yra ten vykdomas, jis yra nedovanotinas. Ir net jei yra atskirais atvejais neva nusišalinama nuo sprendimo, tai mes vėl suprantame, kaip ir su ta tvora savaime užaugusia. Akivaizdu, kad interesų konfliktas yra.

Savivaldybė remdama kultūrinius renginius, tam tikra prasme negali ir apeiti operos ir baleto teatro. Tai yra rimta kultūrinė įstaiga ir labai apmaudu, kad tai susiję, kaip dabar paaiškėjo, su interesų painiojimu“, - kalbėjo R. Šimašius.

Paklaustas, kaip vertina raginimus G. Kėvišui trauktis iš posto, R. Šimašius atsakė, kad galbūt jis galėtų dirbti privačiame sektoriuje: „Dėl ko G. Kėvišas ilgai ir yra tame poste, kad labai dviprasmiška situacija. Visą laiką tokia ant ribos yra viešų ir privačių interesų painiojimo, akivaizdu, kad ir už ribos kai kuriais atvejais. Kita vertus, visi pripažįsta, kad jis yra geras kultūros vadybininkas ir turi gerus ryšius. Bet atsižvelgiant į tuos dalykus, kurie dabar yra, man atrodo, kad jis kultūros vadybos dalykus galėtų realizuoti ir ne iš mokesčių mokėtojų pinigų.“

Vilniečiai dažnai skundžiasi, kad aplinka prie Operos ir baleto teatro yra labai prastos būklės, paklaustas, ar ketinama ją taisyti, meras teigė, kad tvarkymo darbai turės būti daromi: „Yra dalis savivaldybės, dalis teatro dalykų. Iš tiesų, tą aplinką reikia tvarkyti ir ji bus tvarkoma, nes kai kur yra šaligatviai blogos būklės. Tų apleistų šaligatvių Vilniuje plotas yra nežmoniškas, šimtais kilometrų reikia tvarkyti, čia yra viena iš tų vietų. Bet yra ir kitų vietų.“

Kritikavo NŽT

R. Šimašius vėl pažėrė kritikos Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), kurią pastaruoju metu jis įnirtingai kritikuoja.

„Aš noriu, kad miestas plėtotųsi ir vystytųsi, nes kol kas tai yra pagrindinis stabdis miestui plėtotis. Net kai kur šaligatvį paremontuoti ir tai NŽT randa prie ko prikibti. O iš verslo pusės, man atrodo, kad sąžiningą verslą šita tarnyba reketuoja, o nesąžiningą – proteguoja“, - sakė R. Šimašius.

Meras taip pat įvertino „Žalgirio“ stadiono statybų atvejį: „Žalgirio“ stadiono atvejis yra vienas iš tokių atvejų, bet tikrai ne pirmas. Kaune yra tokių atvejų, Klaipėdoje yra tokių atvejų. Aš galiu pasakyti, kad su ponu Avuliu mes turėjome daug diskusijų, pavyzdžiui dėl daugiabučių greta jau esamų gyvenamųjų namų. Ten yra patvirtintas aukštingumas, o ponas Avulis atėjo su savo matymu, kad reikėtų padidinti aukštingumą. Savivaldybės pozicija buvo, kad negalima to daryti. Mes buvome labai karštose diskusijose su Avuliu ir jis keletą ir negražių žodžių net pasakė, vėliau, manau gailėjosi, nes nepagrįsti jie buvo. Akivaizdu, kad savivaldybė turėjo diskusijų su Avuliu daug, bet nesąžininga ir atimti sklypą, jei jis naudojamas pagal paskirtį.“

Bando tvarkytis su statybomis, mato buvusio mero įtaką

R. Šimašius labai drąsiai pasisako už NŽT naikinimą ir jų funkcijų atidavimą savivaldybėms. Tačiau savivaldybės jau yra atsakingos už statybų leidimus, nuolatos yra nustatoma neteisėtų leidimų. Vilniaus savivaldybė yra atsakovė teismo bylose Pavilnių ir Verkių parkų atvejais. Paklaustas, ar nėra taip, kad nesusitvarkęs su vienu korupcijos liūnu, nori perimti kitą, R. Šimašius užsiminė apie buvusio mero įtaką.

„Situacija su statybomis ir teritorijų planavimu Vilniuje buvo ypatingai bloga, mes bandome iš to kapstytis. Kai kur yra diskusijos, kaip turėtų būti, bet yra akivaizdžių atvejų, kurie kelia įtarimų dėl korupcijos ir tai faktas. Parkuose lygiai taip pat. Direktorė buvo atleista lygiai dėl tos pačios priežasties. Aš padariau detalią analizę, kas ten yra. Ten yra šimtai atvejų, kur kelia abejonių, yra tokių ribinių atvejų. Bet yra kokie 4-5 atvejai, kur visiškai aišku, kad yra pažeistas įstatymas ir taškas. Aš puikiai suprantu, kad tai vadovė padarė su spaudimu iš viršaus. Manau, kad buvusio mero (Artūro Zuoko – DELFI). Kita vertus, ji dėjo parašus, negalima to daryti“, - sakė R. Šimašius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.