„Europa ir, ypač, Vokietija, yra šių trikdymų centre“, – dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ sakė B. Kahlis.
Šis perspėjimas lydėjo Vokietijos telekomunikacijų bendrovės „Deutsche Telekom“ pirmadienį paskelbtą pranešimą, kad programišiai buvo sutrikdę interneto paslaugų tiekimą beveik milijonui šios kompanijos klientų.
Pasak B. Kahlio, yra požymių, kad „kibernetinės atakos vyksta be jokio tikslo, išskyrus siekį pasėti politinį netikrumą“.
Paklaustas, ar sutinka su Vašingtono vertinimu, kad Rusija siekė kibernetinėmis atakomis kištis į JAV rinkimus, B. Kahlis atsakė: „Yra požymių, kad tai atėjo iš šio fronto.“
„Įvardyti veikėju kokią nors valstybę – techniškai sudėtinga. Bet esama tam tikrų įrodymų, kad valstybė (tokią veiklą) bent jau toleruoja ar jos pageidauja“, – pridūrė jis.
Kanclerė Angela Merkel lapkričio pradžioje sakė, kad Rusija gali bandyti kibernetinėmis atakomis arba dezinformacijos kampanijomis paveikti Vokietijos visuotinius rinkimus, vyksiančius 2017 metų rudenį.
Šį sekmadienį programišiai buvo nutraukę ar sutrikdę maždaug 900 tūkst. „Deutsche Telekom“ klientų prieigą prie interneto.
Remdamasis saugumo ekspertais, kurių pavardžių nenurodė, dienraštis „Tagesspiegel“ pranešė, kad šią kibernetinę ataką galėjo įvykdyti Rusijos programišiai.
Pastaraisiais metais prieš Vokietiją buvo surengta virtinė kibernetinių atakų. Rugsėjo mėnesį kelios politinės partijos buvo atakuotos suklastotais elektroniniais laiškais neva iš NATO būstinės. Laiškuose iš tikrųjų buvo nuoroda, kurią spragtelėjus į aukų kompiuterius būdavo įdiegiama šnipinėjimo programa.
2015 metais programišiai atakavo Vokietijos parlamentą Bundestagą. Vėliau saugumo tarnybos dėl šios atakos kaltino Rusiją.
