Sukrėtė ekskursija į čigonų taborą
Kaip veikia organizuotos lietuvių nusikaltėlių gaujos? Kuo jos užsiima ir kaip su jomis kovoja vietos teisėsaugininkai? Kodėl Europos Sąjungos nare tapusioje Lietuvoje iki šiol viešai prekiaujama narkotikais, o policija nesustabdo prekybos kitose šalyse vogtais daiktais?
Atsakymų į šiuos klausimus praėjusią savaitę ieškojo į Lietuvą iš Norvegijos atvykusių žurnalistų delegacija. Įvairiems šalies leidiniams atstovaujantys žiniasklaidos atstovai neslėpė – Lietuvos vardas kartais minimas ne geriausiame kontekste, todėl norėta išsiaiškinti, kokia situacija yra iš tiesų.
Žiniasklaidos atstovų delegacija lankėsi Vilniuje, ten susitiko su Policijos departamento atstovais, taip pat stebėjo eilinį teisėsaugininkų reidą vieša narkotikų prekyviete tapusiame sostinės čigonų tabore.
„Tai, ką pamatėme, mus šokiravo. Sunku patikėti, kad tokie procesai iki šiol vyksta. Tai – protu nesuvokiamos gyvenimo sąlygos čigonų stovykloje, kur nuolat plūsta narkomanų būriai“, – sakė norvegų žurnalistai.
Tarsi įspūdžių būtų maža, norvegų žiniasklaidos atstovai panoro aplankyti ir Kauną. Jie neslėpė girdėję, kad čia veikė ir tebeveikia organizuotos nusikaltėlių gaujos, savo čiuptuvais apraizgiusios ne tik Lietuvą, net ir Skandinavijos šalis.
Kaunas – vis dar demonizuojamas
Nors Kaune anksčiau siautėjusios ir baimę kėlusios banditų gaujos jau sutriuškintos, iki gyvos galvos įkalintas miesto šešėlinio pasaulio vadeiva Henrikas Daktaras, su sėbrais teisiamas Agurkinių grupuotės lyderis Saulius Velečka-Agurkas, norvegai vis dar tiki lietuviškos mafijos galia.
Ne vienus metus reguliariai bendraujant su šio regiono žiniasklaidos atstovais, pavyko aptikti priežastį, kodėl skandinavai viešojoje erdvėje eskaluoja lietuviško organizuoto nusikalstamumo temą.
Jeigu mūsų šalyje organizuotas nusikalstamumas suvokiamas kaip mafijos grupuotė, užsiimanti prekyba žmonėmis, narkotikais ir daranti įtaką teisėsaugai ar net politikams, ten tai interpretuojama kur kas paprasčiau.
Emigravusių liumpenų veikla keliaujant po apylinkes ir vagiant viską, kas pasitaiko po ranka (laistymo žarnas, dviračius ir žoliapjoves), traktuojama kaip organizuotas nusikalstamumas. Skandinavų terminais šnekant, tai – kelių žmonių grupė, organizuotai vykdanti nusikaltimus.
Dėl nesuvokiamų priežasčių Kaunas vis dar minimas kaip miestas, kuriame itin stipriai veikia organizuotas nusikalstamumas. Gali būti, kad vietos teisėsaugininkai painioja skirtingas sąvokas – Kauno miesto ir Kauno apskrities, todėl į jų rankas patekęs smulkus vagišius iš Kėdainių priemiesčio iškart paverčiamas kauniečiu.
Sukrėtė aštuonmetės nužudymas
„Į Norvegiją slapta įvežami gana dideli kvaišalų, ypač metamfetamino, kiekiai. Mūsų policijos duomenimis, metamfetaminas gaminamas Lenkijoje ir Lietuvoje veikiančiose pogrindinėse laboratorijose“, – sakė su kolegų grupe Lietuvoje viešėjęs Norvegijos naujienų agentūros „NTB“ žurnalistas Dagas Kjorholtas.
Dėl itin aukšto pragyvenimo lygio, solidžių atlyginimų Norvegijoje kvaišalų kainos – bene didžiausios visoje Europoje. Nenuostabu, kad nusikalstamo grupuotės metamfetaminą gabena būtent į šią valstybę. Pasak Lietuvos teisėsaugininkų, kitose Skandinavijos šalyse, pavyzdžiui, Danijoje lietuviškas metamfetaminas parduodamas tik išskirtiniais atvejais, norėdami daugiausiai pasipelnyti nusikaltėliai orientuojasi į Norvegiją.
„Lietuvių emigrantai garsėja kaip darbštūs ir atsakingi darbuotojai. Ypač statybininkai, kurių suręstus karkasinius namus dėl darbų kokybės mes iš tiesų vertiname. Aišku, tarp masės emigrantų pasitaiko ir nedorų žmonių, bet tai būdinga ne tik lietuviams, bet ir atvykėliams“, – sakė norvegų žurnalistai.
Vienas labiausiai Norvegiją sukrėtusių nusikaltimų – 8 metų Monikos Sviglinskajos nužudymo byla. Kartu su motina Kristina į Norvegiją atvykusi mergaitė 2011-aisiais buvo pasmaugta, vėliau, imituojant savižudybę, pakarta ant durų rankenos.
Iš pradžių vietos policijos pareigūnai tikėjo, kad aštuonmetė nusižudė. Tik po kurio laiko, atlikus papildomus DNR tyrimus, kaltinimai kraupiu nusikaltimu buvo pareikšti buvusiam M. Sviglinskajos motinos sugyventiniui, praeityje 10 kartų teistam Donatui Lukoševičiui.
Norvegų žurnalistai užsiminė, kad ši didžiulio rezonanso visuomenėje sulaukusi mergaitės nužudymo byla yra didžiausia per pastaruosius metus po teroristo Anderso Breiviko įvykdytų nusikaltimų.
Šiemet Norvegijos teismas 10 kartų už vagystes ir plėšimus Lietuvoje teistą D. Lukoševičių pripažino kaltu dėl mažametės mergaitės nužudymo, jam skirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė.
Turguje gausu vogtų dviračių
Kaune viešėję norvegų žurnalistai lankėsi ir Aleksoto turguje, kur, pasak teisėsaugininkų, galima rasti nemažai Skandinavijos šalyse vogtų daiktų. Kaip kitaip paaiškinti faktą, kad apynaujis sportinis dviratis čia kainuoja perpus mažiau nei užsienyje.
Prieš metus Aleksoto turgavietėje lankęsi ir reportažą rengę valstybinės danų televizijos DR žurnalistai buvo šokiruoti tuo, ką išvydo. Naujų ir apynaujų žinomų gamintojų kalnų dviračių kaina buvo daugiau nei perpus mažesnė nei Danijoje.
Paklausti, kaip ir iš kur įsigijo šiuos dviračius, turgaus prekeiviai danų žurnalistams tikino juos pirkę iš gamintojų, neraudonuodami sakė, kad yra oficialūs jų atstovai.
Nors policijos pareigūnai žino, kad dalis Aleksoto turguje parduodamų daiktų yra vogti užsienyje, patraukti baudžiamojon atsakomybėn prekeivius gana keblu. Prekeiviai tikina daiktus įsigiję užsienio šalių turgavietėse ar radę šiukšlynuose. Norint pradėti ikiteisminį tyrimą būtina turėti įrodymų, kad prekės yra vogtos.
Neseniai Kauno kriminalistai sulaikė kaunietį, pardavinėjusį kelias dešimtis Danijoje vogtų dviračių. Deja, danų policija taip ir neatsakė, ar šie daiktai iš tiesų yra vogti. Pareigūnams teko įtariamąjį paleisti į laisvę, grąžinti visus dviračius ir sumokėti už jų saugojimą.
