aA
Kada ateina tas laikas, kada kai kurie vaikai nusprendžia, kad jų tėvai visada neteisūs? Kada vaikas pradeda jausti atsakomybę už savo gyvenimą ir be jokio pykčio suprasti, kad tėvų nuomonė ir požiūris į gyvenimą gali skirtis? Ir ar ateina toks laikas, kai paauglė mergaitė iš tiesų vertina savo mamą, gerbia ją ir vadovaujasi jos patarimais?
Motina ir dukra
Motina ir dukra
Dauguma mūsų vaikų yra labai mylimi, išauginti pagal mūsų susikurtą discipliną ir taisykles, prižiūrėti ir išlaikomi bent vieno iš tėvų. Taigi kodėl turėtų iškilti problemų?

Kai žiūrime į Chelsea ir Hillary Clinton, dauguma iš mūsų—nepaisant politikos—gerbiame santykius tarp šių moterų. Kai kurie iš mūsų stebisi, kodėl būtent tą gyvenimo stilių, kurio mes patys nepropaguojame, pasirenka mūsų dukros.

Pabandysime išsiaiškinti kokios problemos iškyla skirtingų kartų santykiuose.

Cituojame vienos motinos laišką

Mano 15 metų dukra, kuri visada buvo mano gyvenimo centre, prieš metus paliko namus ir išvažiavo gyventi su savo tėvu. Jos tėvas, prieš tai jau tris kartus palikęs šeimą, išėjo ieškoti geresnio gyvenimo, kai dukrai buvo septyneri. Aš jam papasakojau apie įvykius mokykloje, tačiau jis į tai nesureagavo.

Kai mergaitės tėvas paliko mus, gyvenau daugiau nei du metus be jokio vyro. Galų gale sutikau nuostabų žmogų, su kuriuo mano dukra labai gražiai bendravo ir netgi paprašė leisti jį vadinti tėčiu. Kai tuokėmės, dukra irgi dalyvavo ceremonijoje ir naujasis mano vyras davė dukrai priesaiką būti jos draugu.

Kai jai sukako 15, viskas pasikeitė. Ji tapo visiškai kitu žmogumi, aš jos nebeatpažinau. Ji tikrai buvo mylima, mes draugavom, gana anksti papasakojau dukrai apie seksą ir apie tai, kokias pasekmes gali sukelti ankstyvi ryšiai. Kai ji sulaužė mūsų taisykles ir buvo nubausta – ji buvo baisiai pasipiktinusi, nes jos draugai darė viską, ką norėjo. Prieš palikdama mane, ji buvo susidėjusi su įtartinais draugais, pradėjo rūkyti, intymiai bendravo su savo draugu.

Aš visada stengiausi suprasti savo dukters poelgius ir šnekėtis apie viską, bet kai paliečiau šiuos dalykus, ji pradėjo man meluoti. Ji grasino išeiti gyventi pas tėvą. Kai liepiau dukrai nutraukti santykius su jos vaikinu, kitais metais ji pradėjo lankyti kitą mokyklą. Ji išvyko pas tėvą į kitą miestą, aš rašiau jai, prašiau susitikti, bet ji nenorėjo matyti nei manęs, nei mano vyro.

Ji man parašė vieną laišką, prašydama pasirašyti dokumentus, pagal kurios jos tėvas taptų jos globėju. Dalyvavau teismuose tris kartus po jos išvykimo ir galų gale pasirašiau tuos globos dokumentus. Dukra atsiuntė man pasveikinimus Kalėdų, gimtadienio ir Motinos dienos progomis. Viename pasveikinime netgi užsiminė, kad galėtume bendrauti, tačiau tuo viskas ir baigėsi. Gal galėtumėte patarti kaip elgtis šioje situacijoje, kaip pamatyti dukrą?

Atsakymas

Motinų-dukrų santykiuose, netgi jei jie yra labai geri, dažnai iškyla nesusipratimų, pykčių ir įvairių erzinančių dalykų. Žinoma, jūsų ir dukters situacija yra gerokai sudėtingesnė, nei paprastas nesusipratimas. Jos pyktis yra gilus, ji sąmoningai nori jus įskaudinti, nes jaučia (teisingai ar ne), kad jūs įskaudinote ją.

Svarbiausias dalykas tėvų ir vaikų santykiuose yra tarpusavio pasitikėjimas, supratimas ir nuoširdumas. Jeigu to ryšio nėra, vaikas sunkiame paauglystės amžiuje gali griebtis įvairių protesto prieš savo tėvus formų - pradėti rūkyti, vartoti alkoholį ar net narkotikus. Taip dažniausiai atsitinka vaikams, kurie nepasitiki savimi ir neturi gyvenimo tikslų bei svajonių. Menkiausias nepasisekimas juos sužlugdo ir jie puola į depresiją. Juos lengva įkalbėti pabandyti narkotikų, jie greičiau susideda su nevykusiais draugais.

Reikia stengtis kuo daugiau kalbėtis su savo vaiku apie gyvenimą be jokių tabu - jis turi apie gresiančius pavojus sužinoti iš jūsų, o ne iš savo draugų. Ir dar: vaikas turi jausti besąlygišką savo tėvų meilę. Meilės negalima nusipelnyti. Ji arba yra, arba jos nėra. Vaikas turi žinoti, kad tėvų namai yra ta vieta, kur jis visada gali sugrįžti, kas benutiktų, ir kad tėvai yra tie žmonės, kurie visada juos supras ir padės. Supratimas šiuo atveju yra geriausias gydytojas, o blogiausias - priekaištai.

Galbūt jūsų dukra jautė, kad negali pateisinti jūsų lūkesčių ir jautėsi prarandanti jūsų meilę. Tai paaugliui yra baisu. Manyčiau, kad tai ir buvo priežastis tokio dukros poelgio - ji manė, kad su tėvu santykiai bus kitokie. Akivaizdu, kad jai reikalingi tėvai - antraip ji būtų tiesiog pabėgusi iš namų. Šiuo atveju ji išvyko pas tėvą - vadinasi, jai reikalinga globa.

Kadangi jūsų atžvilgiu dukra nusiteikusi gana priešiškai, galbūt reikėtų pabandyti jūsų vyrui pasikalbėti su jos tėvu ir susitarti, kad jis suorganizuotų jūsų ir jūsų vyro susitikimą su dukra arba iš pradžių galėtų susitikti tik jūsų vyras. Tikiu, kad auginti sunkų paauglį nėra lengva vyrui, kuris atsakingas už vaiko gimimą, bet vaiko niekada neauklėjo. Galbūt mergaitės tėvas irgi kaip nors sprendžia paauglystės problemas, tačiau negali kreiptis pagalbos į jus.

Jūsų vyras atrodo yra rūpestingas ir malonus žmogus ir stengiasi jums padėti susitvarkyti gyvenimą. Savo ilgame laiške rašėte, kad dukra visada buvo jūsų pats didžiausias rūpestis. Taigi, manau dėl to galėtumėte žengti žingsnelį atgal ir leisti savo vyrui žengti žingsnelį į priekį, verta pabandyti. Galbūt netrukus galėsite džiaugtis laišku iš savo paauglės dukters.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.