aA
Įvykus nelaimei privalu išlaikyti šaltą protą: kviečiant medikus būtina aiškiai nurodyti vietovę ir adresą. Gyvybę išgelbėti gali ne tik dispečerio nurodymai, bet ir mobiliajame telefone įdiegta programėlė.
Kai dar gali išgelbėti gyvybę: ką daryti ir kaip kalbėti kritinėje situacijoje
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Kauno greitosios medicinos pagalbos stoties vadovas N.Mikelionis įsitikinęs – jei laikysitės dispečerio nurodymų, išgelbėsite žmogaus gyvybę.

Prieštaringai vertinamą Bendrąjį pagalbos centrą vėl krečia skandalas. Jis kilo paaiškėjus, kad vairuotojas, pastebėjęs po kelią vinguriuojantį „Mercedes Benz“, skambino pagalbos numeriu 112 ir desperatiškai prašė sujungti su policijos budėtojais.

Apie gresiantį pavojų pareigūnus ketinęs informuoti jaunuolis kalbėjo nemandagiai, nenurodė tikslios įvykio vietos. Noras kuo skubiau iškviesti policijos pareigūnus ir užkirsti kelią nelaimei baigėsi tragiškai – automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kaktomuša susidūrė su sunkvežimiu. Lengvojo automobilio vairuotojas žuvo vietoje.

Ši tragedija vėl atkreipė dėmesį į opią problemą – kaip elgtis įvykus nelaimei ir kuo greičiau išsikviesti pagalbą.

Kauno miesto greitosios medicinos pagalbos (GMP) stoties direktorius Nerijus Mikelionis paaiškino, ką reikėtų daryti kritinėse situacijose.

Nerijus Mikelionis
Nerijus Mikelionis
© R.Guigos nuotr.

– Greitoji pagalba iki šiol turi trumpąjį numerį 033, kuriuo paskambinus galima tiesiogiai kalbėti su dispečeriais. Kaip ši sistema funkcionuoja?

– Jeigu skambinsite numeriu 112, Bendrojo pagalbos centro dispečeriai, supratę, kad reikia medikų pagalbos, skambinantįjį sujungs su mūsų darbuotojais. Norint sutaupyti laiko, galima tiesiogiai skambinti trumpuoju numeriu 033.

Priklausomai nuo vietovės, žmogus sujungiamas su Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ar Alytaus GMP stoties dispečerine.

Mes tiesiogiai sulaukiame 55 proc. skambučių, o likusieji – peradresuojami.

– Neretai žmonės piktinasi, kad medikų dispečeriai užduoda iš pirmo žvilgsnio nelogiškus ar beprasmius klausimus. Teiraujasi, ar ligonis gyvas, ar jis kvėpuoja. Kokią prasmę šie klausimai turi?

– Mūsų dispečeriai, kaip ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojai, skambinantiems žmonėms taip pat užduoda klausimų. Ši procedūra neturėtų erzinti, juk klausimynas sugalvotas ne šiaip sau: jis leidžia gauti kuo išsamesnę informaciją.

Dispečeris, supratęs, kad paciento būklė kritinė, išsiunčia pagalbą ir toliau bendrauja su skambinančiuoju. GMP dispečeris kalba ilgai, bet tai nereiškia, kad pagalbos nėra teikiama.

– Kokie reikalavimai keliami dispečeriams? Tikriausiai viena pagrindinių savybių – sugebėjimas racionaliai mąstyti, nepasiduoti emocijoms?

– Būtina ne tik puikiai mokėti dirbti kompiuteriu: privaloma turėti ir gerą dikciją bei klausą, gebėti suvokti informaciją, kurią telefonu perduoda pagalbos prašantis žmogus.

Dispečeris privalo turėti medicininį išsilavinimą. Mūsų dispečerinėje dirba paramedikai ir skubios pagalbos specialistai.

Labai svarbios ir kitos savybės: psichologinis tvirtumas, stabilumas, nepasidavimas provokacijoms. Dispečerio tikslas – teikti pagalbą skambinančiajam ir gebėti valdyti pokalbį. Juk bendrauti tenka ir su agresyviais žmonėmis, nenorinčiais klausyti, kas jiems sakoma.

Šiuos žmones irgi galima suprasti: stresas kiekvieną veikia skirtingai. Artimąjį ištikusi nelaimė neretai sukelia agresiją, todėl dispečeris turi stengtis, kad žmogus bendradarbiautų ir teiktų informaciją.

Kauno miesto GMP dirba 48 dispečeriai. Pamainoje, trunkančioje 12 valandų, dirba 8 žmonės: 2 valdo pajėgas, 6 priima skambučius.

– Kokią svarbą turi dispečerio nurodymų vykdymas?

– Yra situacijų, kuriose svarbu elgtis, kaip nurodo GMP darbuotojas. Tai gali būti ir gaivinimas, ir širdies masažas. Greitosios pagalbos ekipažų ties kiekvienu kampu nepastatysi, todėl medikų atvykimas užtrunka.

Ištikus klinikinei mirčiai, kiekviena minutė – gyvybiškai svarbi. Neatliekant jokių gaivinimo veiksmų, žmogaus smegenys miršta per 6–8 minutes, nes sustoja kraujotaka.

Kuo anksčiau pradedama teikti pagalba, tuo didesni šansai, kad gyvybę pavyks išgelbėti.

– Nemažai painiavos buvo pasikeitus gyvenamųjų vietovių adresams. Kokią svarbą kviečiant pagalbą turi tikslus vietovės apibūdinimas?

– Pasitaiko atvejų, kai žmogus, ypač užsienio šalies pilietis, nesiorientuoja ir negali nurodyti, kurioje vietoje jis yra.

Atnaujiname savo žemėlapius, Savivaldybė mus informuoja apie naujas gatves ar pasikeitusius jų pavadinimus.

Pasitaiko kitų kuriozų ar mūsų darbo broko. Aptarnaujame ne tik miestą, bet ir Kauno, Tauragės apskritis, dalį Marijampolės rajono. Vienodai pavadintų gatvių gali būti keliuose miestuose, todėl kelis kartus teiraujamės, tiksliname adresus. Būna atvejų, kai Bendrojo pagalbos centro operatoriai susipainioja ir sujungia, pavyzdžiui, su Klaipėdos dispečerine.

Turime įdiegtą sistemą, galime matyti, iš kurios vietovės skambinama. Deja, mieste paklaida yra keli šimtai metrų, o užmiestyje – dešimtys kilometrų.

Išmaniuosius telefonus turintiems žmonėms rekomenduočiau įsidiegti programėlę „FlagMii“. Ji padeda išsikviesti greitąją pagalbą, susisiekti su Bendruoju pagalbos centru. Ši programėlė perduoda tikslias vietos koordinates, todėl dispečeriai mato, iš kur kviečiama pagalba.

„Savaitraštis Kaunui“