Persona non grata asmeniu po Rusijos agresijos Ukrainoje tapęs Rusijos prezidentas staiga tapo dėmesio objektu: brutaliausiu būdu Gruzijos ir Ukrainos suverenumą pažeidusi šalis pirmadienį turėjo galimybę iš Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos tribūnos pamokslauti apie taiką, stabilumą, žmogaus teises ir tarptautinę tvarką.
Ukrainos delegacija per V. Putino kalbą paliko posėdžių salę.
„Rusijos prezidento tikslas buvo pademonstruoti, štai – we are back, mes grįžome į tarptautinę areną“, - sako G. Jasutis iš Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto.
„V. Putino kalba buvo Rusijos ambicijų manifestacija. Tarptautinė bendrija susimovė Gruzijoje, Ukrainos atveju pasirodė gana silpnai ir dabar Sirija – šiuo atveju į Rusiją žiūrimą kaip į rimtą žaidėją. Manau, V. Putinas traktuoja, kad jo politika pasiteisino“, - sako politologas.
Tarptautinių santykių specialistas Laurynas Jonavičius sako, kad V. Putinas sukūrė absoliutaus laimėjimo situaciją: jis pasiūlė sprendimus Sirijos konfliktui – jei Vakarai su tuo sutinka, jis tampa herojumi, jeigu nesutinka – kalti lieka Vakarai.
„Sau jis sukūrė labai palankią situaciją“, - sako politologas.
Pasaulis pagal V. Putiną: viskas atvirkščiai
Sofistikos menas Rusijoje tikriausiai ištobulintas labiausiai nuo sofistų sąjūdžio Senovės Graikijoje.
V. Putino pasaulyje dėl visko kalti Vakarai. Sirijoje jie dėl to, kad teikė paramą nuosaikiems kovotojams, kurie esą pasirodė ne visai nuosaikūs. Taip pat dėl to, kad 2003 m. įsiveržė į Iraką ir 2011 m. padėjo nuversti režimą Libijoje. Pasak V. Putino, tai sukūrė galios vakuumą.
Jo rašytinėje kalboje žodis „nuosaikus“ buvo visur žymimas kabutėmis. Kremliaus galva ir tiesiogiai, ir netiesiogiai leido suprasti, kad iš esmės JAV parėmė ne nuosaikius kovotojus, bet teroristus ir pačios yra kaltos dėl ISIS iškilimo.
Tačiau V. Putinas nemano, kad kaip nors prisidėjo prie konflikto įsisenėjimo remdamas Basharo al-Assado režimą.
„Žinoma, V. Putinas daug kur teisus, bet jis nepateikia viso vaizdo, nes išsirenka razinas ir pasako tik tai, kas jam patogu“, - sako L. Jonavičius.
Vakarai, V. Putino manymu, taip pat kalti dėl įvykių Ukrainoje. Kaip didžiulį baubą V. Putinas minėjo NATO karinį bloką, kuris esą mena Šaltojo karo laikus ir trokšta užkariauti naujas geopolitines erdves. Naujų geopolitinių erdvių užkariavimu jis vadino pasiūlymą buvusioms posovietinėms valstybėms prisijungti prie bloko.
„Jie pasiūlė posovietinėms valstybėms klaidingą pasirinkimą – arba būti su Vakarais, arba su Rytais“, - baugino V. Putinas.
Ir, žinoma, dėl krizės Ukrainoje apkaltino pačius Vakarus, kur esą išorės jėgos pasinaudojo visuomenės nepasitenkinimu valdžia ir įvykdė karinį perversmą. Kodėl karinį – liko neaišku, nes šiuo metu Ukrainai vadovauja visuotiniuose rinkimuose išrinktas Petro Porošenka, su kuriuo mielai bendrauja ta pati Maskva.
„Jis manipuliuoja vakarietiškomis normomis. V. Putinas pasakė: išorinė pagalba negali būti primetama, o tik pasiūloma. Ir jis apeliuoja į ką – kad amerikiečiai primetė pagalbą Irake, Libijoje ir nė žodžio apie Ukrainą. Antra vertus, o kas iššaukė krizę Ukrainoje? NATO plėtra grubiai tariant“, - sako L. Jonavičius.
„Tuo tarpu sankcijos, V. Putino teigimu, yra JAV ekonominis instrumentas sunaikinti konkurentus. Pasaulis piešiamas taip, kad esą per sankcijas Vašingtonas – kaip didžiausias kolonizatorius ir uzurpatorius – bando įtvirtinti savo dominavimą“, - tęsia politologas.
Jis pažymi, kad V. Putino kalboje Rusija pateikiama tik per pozityvumą: Rusija esą buria tarptautinę koaliciją spręsti konfliktą Sirijoje ir siūlo savo sprendimus, Rusija kuria Eurazijos ekonominę sąjungą, bendradarbiauja su Kinija ir dar siūlo bendradarbiauti Europos Sąjungai.
Kremliaus galva koaliciją Sirijai lygino su koalicija prieš nacių Vokietiją Antrojo pasaulinio karo metais ir specialiai dviprasmiškai pareiškė, kad „pagrindiniai sprendimai dėl šalių bendradarbiavimo ir Jungtinių Tautų kūrimo buvo padaryti mūsų šalyje – Kryme, Jaltoje – per antihitlerinės koalicijos lyderių susitikimą“.
Taip V. Putinas iš naujo pasisavino Krymą, kurį 2014 m. atplėšė nuo Ukrainos pažeisdamas visus tarptautinius principus.
Rusija vertina tik tokius formatus, kur kontroliuoja
L. Jonavičius pabrėžia, kad V. Putino kalboje taip pat išryškėjo Rusijos interesas išlaikyti esamą Jungtinių Tautų struktūrą tol, kol Rusija Saugumo Taryboje turi veto teisę.
Neatsitiktinai V. Putinas savo kalboje pabrėžė, kad dabartinės Jungtinių Tautų Organizacijos reforma atvestų prie visos tarptautinės sistemos architektūros griūties.
„Yra tokia teorija, kad Rusija užsienio politikoje bendradarbiauja tiek ir tokiuose formatuose, kuriuose ji turi kontrolę. Tai realiai Saugumo Taryba su veto teise yra praktiškai vienintelis formatas, kur Rusija tikrai kontroliuoja situaciją. Jai tai labai naudinga. V. Putinas visą laiką pabrėždavo Jungtinių Tautų vaidmenį ir šioje kalboje tai išsiskyrė“, - sako politologas.
Rusija šiuo metu pirmininkauja Saugumo Tarybai, todėl, L. Jonavičiaus nuomone, šis formatas bus išnaudotas visais įmanomais aspektais, siekiant parodyti pasauliui, kad Rusija be galo reikalinga žaidėja.
Amerikiečiai kalbėsis dėl Sirijos
Pasak mokslininko, Rusija šiuo metu deda visas pastangas išlikti svarbia žaidėja tarptautinėje arenoje, tačiau, rusų supratimu, tai įmanoma tik tuo atveju, jei amerikiečiai bendraus su rusais.
„Tai reiškia, kad jei amerikiečiai sutinka, problemos bus sprendžiamos, jei nesutinka – turbūt bus bandoma kurstyti problemas. Ir šiuo atveju, ką daryti amerikiečiams – labai nelengvas klausimas“, - sako L. Jonavičius.
Politologas sako manantis, kad JAV dėmesys natūraliai nukryps nuo Ukrainos prie Sirijos.
„Kai susergi sloga, darai viską, kad išgydytum slogą. Bet kai begydydamas slogą susilaužai koją, natūralu, kad pamiršti slogą ir dėmesį kreipi į kojos gydymą. Ukraina išeina kaip slogos gydymas, Artimieji Rytai – kaip sulaužyta koja. O rusai stengiasi badyti sulaužytą koją“, - sako mokslininkas.
Jis taip pat sako manantis, kad JAV eis į kalbas dėl Sirijos, nors B. Obama savo kalboje ir pavadino B. al-Assadą tironu.
„Manau, kad amerikiečiai derėsis dėl Sirijos. Ar tai reikš amerikiečių nusileidimą dėl Ukrainos? Turbūt ne, bent jau formaliai jie nenusileis, bet ten dėmesio bus mažiau“, - sako L. Jonavičius.
G. Jasutis: Rusija grįžta į areną
Politologas G. Jasutis pažymi, kad Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas pareikšdamas, kad dėl Sirijos turi susitarti JAV, Rusija, Saudo Arabija, Iranas ir Turkija, jau iškart suteikė svarbą Rusijai.
Jo teigimu, iki agresijos Ukrainoje Rusija apskritai pasaulyje nebebuvo vertinama kaip svarbi veikėja, tačiau šiuo metu ji vėl tapo viena pagrindinių žaidėjų.
„Rusijai - tai fantastika", - sako politologas.
Ar galimas sprendimas Sirijoje be Rusijos? Politologas G. Jasutis tuo abejoja.
Konfliktas vyksta nuo 2011 m. ir Vakarai nesiėmė jokių efektyvių sprendimo priemonių, tik inicijavo smūgius iš oro Islamo valstybei ir iš dalies rėmė nuosaikią opoziciją B. al-Assadui, iš ko V. Putinas savo kalboje išsišaipė.
„Tam tikra prasme tai ir spyris tarptautinei bendrijai. Galbūt jis paskatins JAV, Vokietiją, Prancūziją rimčiau pažiūrėti į pačią problemos esmę ir mažiau verkti dėl pabėgėlių, kurie yra tik maža šios problemos pasėkmė", - sakė G. Jasutis.
Politologas teigia, kad JAV pasyvumas užsienio politikoje yra susijęs su demokratų nenoru kištis į tarptautinius reikalus. G. Jasučiui tai primena JAV politiką po Pirmojo pasaulinio karo.
Tuo metu Rusija demonstruoja neįtikėtiną aktyvumą: susitarė su Iraku, kad šis dalinsis žvalgybine informacija apie ISIS, bendradarbiauja su Egiptu, Izraeliu, Iranu.
