aA
Siekdama supaprastinti įvaikinimo procedūras, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kitais metais siūlys keletą įstatymų pakeitimų. Ketvirtadienį su socialinės apsaugos ir darbo ministre Vilija Blinkevičiūte bei švietimo ir mokslo ministru Algirdu Monkevičiumi susitikęs prezidentas Valdas Adamkus paragino ministrus imtis konkrečių žingsnių, kad vaikų teisių apsauga kitąmet keistųsi iš esmės vaiko naudai.
Valdas Adamkus
Valdas Adamkus
© ELTA
Po susitikimo V.Blinkevičiūtė žurnalistams sakė, kad kitų metų pradžioje ministerija pateiks Civilinio kodekso Šeimos knygos pakeitimų projektus, kuriais siūloma įvaikinimo procedūras padaryti skaidresnes ir palankesnes vaikui.

Pasak jos, bus siūloma, kad vaikas, kurio tėvai atsisako, į naują šeimą galėtų patekti tik gimęs, nelaukiant, kol jis pasieks tam tikrą amžių. Pasak prezidento patarėjo Dariaus Kuolio, prezidentas ragino įvaikinimo tvarką padaryti atviresne visuomenei.

Remdamasis Didžiosios Britanijos pavyzdžiu, kur leidžiamas specialus leidinys apie įvaikinimo laukiančius vaikus, nenurodant jų pavardžių, išskiriant jų pomėgius, poreikius, aprašant, kokių tėvų nori, prezidentas pasiūlė Lietuvoje sukurti panašų puslapį internete.

"Pas mus kol kas yra slapti sąrašai, ir tai yra teisinama vaiko interesų gynimu. Vaikų interesas yra susirasti tokią šeimą, kuri juo rūpintųsi. Prezidentas pageidavo kuo daugiau viešumo ir skaidrumo", - sakė D.Kuolys.

V.Blinkevičiūtės teigimu, dabar įvaikintinų vaikų sąrašuose yra 305 vaikai, o norą įvaikinti yra pareiškę 138 Lietuvos piliečiai. Šiais metais Lietuvos piliečiai įvaikino 50 vaikų, dar dėl 40 vaikų pradėtos įvaikinimo procedūros.

Užsienyje įvaikinti Lietuvos vaikų laukia daugiau kaip 250 šeimų. Šiais metais užsienio piliečiai įvaikino 39 vaikus, dar dėl 40 pradėtos įvaikinimo procedūros.

Ministrės teigimu, siekiant pagreitinti įvaikinimo užsienyje procedūrą, būtų tikslinga tarptautinio įvaikinimo klausimus spręsti ne tik Vilniaus apygardos teisme, bet visuose penkiuose Lietuvoje veikiančiuose apygardų teismuose.

Be kita ko, ministerija taip pat siūlys atsisakyti iki šiol būtino globėjo sutikimo įvaikinti vaiką. Pasak ministrės, globėjas, nors iš pradžių ir paima vaiką su intencija jį įvaikinti, po globos įforminimo atsisako jį įvaikinti, bet pasilieka globos teisę. Tokiu atveju vaikas, nors ir būdamas įvaikintinų vaikų sąraše, būti įvaikintas negali.

"Norėčiau, kad daugiau Lietuvos žmonių būtų suinteresuoti įvaikinti mūsų vaikus, o ne globoti. Manau, kad tam tikri įstatyminiai pakeitimai, kuriuos mes pateiksime, tai leis padaryti", - sakė ministrė. Įvaikinimo prioritetą prieš vaiko globą ne kartą yra pabrėžęs ir prezidentas.

Prezidentas taip pat paragino ministrę neatidėti pašalpų šeimai reformos, pagal kurią lėšos būtų skirstomos pagal tai, kiek kokiai šeimai reikia, kad pasiturtinti šeima nebūtinai gautų valstybės paramą, bet ji būtų skirta skurdžiau gyvenančioms šeimoms.

Ministras A.Monkevičius supažindino prezidentą su permainomis Čiobiškio specialiuosiuose vaikų auklėjimo ir globos namuose, kurių prezidentas pareikalavo po apsilankymo rudenį šiuose namuose. Tada Čiobiškio globos namus prezidentas pavadino "sovietmečio pedagogikos citadele" su karceriais ir kūno bausmėmis.

Ministro teigimu, dabar Čiobiškyje įvestas psichologo etatas, įrengtas relaksacijos kambarys. Tačiau, pasak A.Monkevičiaus, dabar svarbiau yra pasinaudoti internatinių mokyklų turima baze ir į jas iš specializuotų auklėjimo įstaigų perkelti sunkiai auklėjamų vaikų dalį, kad jie nebūtų kartu su nusižengimus padariusiais vaikais.

Lietuvoje yra apie 50 specialiųjų internatinių mokyklų, kuriose ir buitinės sąlygos geresnės, ir dirba reikalingi pedagogai. Nusikaltusiems vaikams skirtuose namuose yra apie 130 vaikų, apie 4500 vaikų gyvena specialiose internatinėse mokyklose.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.