Siekdama pakvietimo į NATO, Lietuva Narystės veiksmų plane įsipareigojo pakeisti savo įstatymus, kad būtų aiškiai reglamentuotas jos karių dalyvavimas kolektyvinės gynybos operacijose.
"Šis įstatymas iš esmės išspręstų visus esminius teisinius Lietuvos integracijos į NATO klausimus", - BNS sakė krašto apsaugos ministro patarėjas Dainius Žalimas.
Pagal Šiaurės Atlanto Aljanso sutartį, vienos NATO valstybė užpuolimas yra laikomas visų valstybių užpuolimu.
Tapusi NATO nare, Lietuva ne tik gautų kolektyvinio saugumo garantijas, bet ir prisiimtų įsipareigojimą dalyvauti kolektyvinėse gynybos operacijose.
Naujos redakcijos įstatymo projekte apibrėžiamos kolektyvinės gynybos sutarčių ir kolektyvinės gynybos operacijų sąvokos bei sprendimų priėmimo mechanizmas dėl Lietuvos karių dalyvavimo šiose operacijose.
Taip pat įstatymo projekte numatyta galimybė sąjungininkams dalyvauti kolektyvinės gynybos operacijose Lietuvos teritorijoje.
Pagal projektą, sprendimus dėl Lietuvos karių dalyvavimo šiose operacijose arba sąjungininkų karinių pajėgų atvykimo į Lietuvą turėtų priimti Seimas prezidento teikimu.
Prezidentas, kaip vyriausiasis kariuomenės vadas, taip pat turėtų įgaliojimus ir be Seimo pritarimo nedelsiant priimti tokį sprendimą Lietuvos ar bet kurio iš sąjungininkų ginkluoto užpuolimo atveju, tačiau sprendimą turėtų pateikti tvirtinti artimiausiam eiliniam Seimo posėdžiui arba kviesti neeilinį posėdį.
Įstatymo projekte taip pat numatoma, kad Lietuva galės kurti bendrus karinius dalininius su Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) valstybėmis, o šių valstybių kairiai galės dalyvauti Lietuvoje vyksiančiose pratybose.
Projekto rengėjų teigimu, šiuo metu įstatymai riboja tokias galimybes net labiau, nei to reikalauja konstitucinis aktas "Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas".
Įstatymo projekte taip pat išplečiamos Lietuvos karinio bendradarbiavimo su NVS valstybėmis galimybės. Numatoma, jog Lietuva galės kurti bendrus dalinius su NVS valstybėmis, o NVS kariškiai galės dalyvauti Lietuvoje rengiamose karinėse pratybose.
Tačiau taip pat nustatomi ir apribojimai tokiam bendradarbiavimui.
Lietuva tokius dalinius galės kurti tik dalyvaujant trečiai šaliai, atstovaujančiai NATO, Vakarų Europos Sąjungai (VES) arba ne NVS valstybei, dalyvaujančiai Partnerystės vardan taikos programoje.
Lietuvos teritorijoje negalės būti daugiau NVS karių, negu yra Lietuvos kariuomenės dalinyje.
Projekte nurodoma, jog daliniu laikomas junginys ne didesnis negu dvi kuopos. Dvi kuopas gali sudaryti iki 250 karių.
Krašto apsaugos ministerijos atstovai tikisi, jog Seimas nedels priimti naujos redakcijos Tarptautinių operacijų, karinių pratybų ir kitų renginių įstatymą.
"Kuo anksčiau tai bus įgyvendinta, tuo geriau Lietuva atrodys integracijos į NATO kontekste", - BNS pabrėžė D.Žalimas.
