aA
Prezidentas Valdas Adamkus "klaida" pavadino Seimo sprendimą valstybės teisės aktu pripažinti 1941 metų birželio sukilimo Kaune pareiškimą bei pasigedo aiškios Seimo pirmininko pozicijos šiuo klausimu.
Seimas
Seimas
© DELFI
Penktadienį išplatintame V. Adamkaus pareiškime sakoma, kad šis Seimo sprendimas " jau padarė daug žalos ir Lietuvos tarptautiniam prestižui, ir jos visuomenės pilietinei santarvei".

"Grupė Seimo narių ėmėsi įstatymais rašyti istoriją, nekreipdama dėmesio nei į Lietuvos istorijos instituto, nei į Genocido ir rezistencijos tyrimų centro neigiamas išvadas", rašoma pareiškime.

Prezidentas pažymi, jog priėmus įstatymą šią savaitę į jį kreipėsi Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis ir parlamento Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris, prašydami įstatymą vetuoti.

"Konservatorių partijos pirmininkas nori mano pagalbos įstatymą pagerinant, jį patikslinant. Nežinau, dėl kokių priežasčių šie Seimo nariai nedalyvavo balsavime ir savo pozicijos neišsakė Seime. Man taip pat lieka neaišku, ar Konservatorių partijos vadovas Seimo sprendimą laiko esmine, ar tik techninio pobūdžio klaida", teigia šalies vadovas.

Kaip žinia, nei V. Landsbergis, nei E. Zingeris nedalyvavo antradienį Seime surengtame balsavime dėl minėto įstatymo.

"Noriu pasakyti tiesiai: vien vetuojant įstatymą, Seimo padarytos klaidos jau neįmanoma ištaisyti. Tai gali būti padaryta, tik visuomenei ir politinėms partijoms šią klaidą supratus, ją įvardijus", mano V. Adamkus. Todėl jis kreipėsi į Lietuvos visuomenę, į politines jėgas, laukdamas viešos ir aiškios jų pozicijos dėl Seimo priimto įstatymo".

Antradienį Seimas priėmė įstatymą dėl 1941 m. birželio 23 d. Lietuvos laikinosios vyriausybės pareiškimo "Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas" pripažinimo Lietuvos Respublikos teisės aktu.

1941 metų birželio 23 dieną, iš Lietuvos traukiantis okupacinei sovietų kariuomenei ir artėjant nacių Vokietijos daliniams, ginkluoti lietuvių sukilėliai Kaune paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą. Sukilimo dienomis Kauno "Lietūkio" garaže buvo sušaudyta kelios dešimtys žydų. Todėl sukilimo data kelia asociacijų su smurto akcijų prieš žydus Lietuvoje pradžia.

Grupė visuomeninių organizacijų atstovų ir inteligentų pareiškė, kad įstatymas yra nesuderinamas su nacionaliniais šalies interesais, jį neigiamai įvertino ir Lietuvos žydų bendruomenė.

Daugiau nei 90 proc. iš 200 tūkstančių Lietuvos žydų bendruomenės buvo išžudyta per nacių okupaciją Antrojo pasaulinio karo metais.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.