Protestas
Vakar nepasitenkinimą Seimo priimtu dokumentu pareiškė dar penkios visuomeninės organizacijos. Jų kreipimesi teigiama, kad įstatymas, "priimtas vos trečdalio Seimo narių, skubotai, nepasitarus nei su istorikais, nei su visuomene, stulbina savo politiniu aklumu ir pilietinės atsakomybės stoka".
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro vadovai teigia, kad įteisinusi Kaune sukilėlių, vokiečių kariuomenei įžengus į Lietuvą, paskelbtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktą, Lietuva faktiškai prisiima atsakomybę už lietuvių sudarytos ir šešias savaites vokiečių globoje veikusios Laikinosios vyriausybės valdymo metu padarytus nusikaltimus. Teigiama, kad per tas šešias savaites Lietuvoje buvo išžudyta apie 38 tūkst. žydų.
Kreipimosi autoriai tvirtina, kad "deklaracijos tekstas persmelktas lojalumu karą prieš SSSR pradėjusiai nacistinei Vokietijai, o sukilimo retorika kupina nacistinės antisemitinės propagandos".
Apgavo?
LŽ jau rašė, kad konservatorių sprendimu palaikyti įstatymo projektą pasipiktino Konservatorių frakcijos Seime narys Emanuelis Zingeris. Pasak jo, prieš rytinį Seimo posėdį susirinkę konservatoriai vieningai sutarė įstatymo nesvarstyti, tačiau posėdžių salėje E.Zingeriui duoti pažadai išgaravo.
Vienas iš įstatymo iniciatorių Seimo narys Antanas Stasiškis vakar LŽ tvirtino, kad antradienį svarstant įstatymo projektą įvyko nesusipratimas, nes niekas šio klausimo neišbraukė iš posėdžio darbotvarkės.
A.Stasiškis mano, kad Seimo pirmininko ir žydų bendruomenės reakcija buvo perdėta. Jo teigimu, antradienį Seimas priėmė "sušvelnintą" įstatymo projektą, o triukšmas galėjo kilti perskaičius pirminį variantą. "Šito įstatymo siejimas su tų laikų vėlesniais įvykiais yra visiškai be pagrindo", - sako A.Stasiškis. Konservatoriaus teigimu, įstatymas apsiriboja tik nepriklausomybės atkūrimo deklaracijos pripažinimu, o apie lietuvių Vyriausybės ir jos veiklos įteisinimą nekalbama.
"Šposas"
Vienas pavardės nenorėjęs skelbti įtakingas Konservatorių partijos narys LŽ teigė neatmetąs galimybės, kad Prezidentas nevetuos Seimo priimto įstatymo, o jį nusiųs pasirašyti V.Landsbergiui. Tada Seimo pirmininkas pakliūtų į labai keblią padėtį, nes jam neliktų nieko kito, kaip pasirašyti.
E.Zingeris mano, kad antradienį Seimo priimtą įstatymą reikia ne taisyti, o panaikinti. Parlamentaro teigimu, šis įstatymas gali būti naudingas Lietuvos integracijos į europines struktūras priešininkams.
