aA
Kaimyninėse valstybėse į viešumą vis dažniau kylant šnipinėjimo skandalams, Valstybės saugumo departamento vadovas Gediminas Grina sako, kad ir Lietuvoje nėra jau taip ramu, kaip gali kai kam pasirodyti iš šono.
Gediminas Grina
Gediminas Grina
© DELFI / Tomas Vinickas

„Šnipinėjimas vyksta, metamos papildomos pajėgos informacijai rinkti, neigiamai įtakai per viešąją informaciją, televizijas skleisti – čia viskas yra sudėtinė dalis, įvairaus pobūdžio karų, nes asmenų psichologinis apdorojimas irgi yra karo elementas, – sakė G. Grina. – Tą reikia suprasti, mes ne su nusikaltėliais dirbame“.

Jis pripažino, kad Lietuvoje jaučiamas Rusijos žvalgybos suaktyvėjimas.

„Grėsmė neatsirado staiga, ji visą laiką buvo, tiesiog ji nebuvo aktualizuojama – žvalgyba, kontržvalgyba yra į viešumą nekeliami dalykai, – sakė G. Grina. – (…) Mūsų asmenys yra ne objektai, ne nusikaltėliai, mūsų asmenys yra valstybės“.

Paklaustas, ar VSD gali atremti kaimynų atakas, G. Grina sakė: „Matot, čia toks sąlyginis dalykas – atremti ar neatremti, visą laiką maksimumo niekada nepasieksi, čia yra kompleksas dalykų, ir žmogiškųjų, ir finansinių resursų – čia yra daug dalyų, negaliu jų viešai komentuoti.“

G. Grina antradienį buvo apklaustas Vilniaus miesto apylinkės teisme – čia yra teisiama buvusi prezidentės vyriausioji patarėja Daiva Ulbinaitė. Įtariama, kad ji žurnalistams galėjo paviešinti VSD slaptos pažymos turinį, kad Rusija neva galinti paviešinti informaciją apie Dalią Grybauskaitę, kuri gali ją kompromituoti ar šmeižti.

Generalinė prokuratūra nustatė, kad viešai pasklidusi informacija apie Rusijos Federacijos ruošiamas informacines atakas prieš Lietuvos vadovus nebuvo paskelbta visa apimtimi ar pažodžiui perteikiant VSD slaptame rašte nurodytą informaciją.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.