D. Glinskis paaiškino, jog, jo manymu, Baltijos šalių priėmimo į NATO šalininkai ir priešininkai Jungtinėse Valstijose bei Europoje negali susitarti šiuo sunkiausiu per visą NATO plėtros procesą klausimu todėl, kad tam prieštarauja Rusija.
Naujojoje Maskvos Carnegie centro knygoje Dmitrijus Glinskis parašė skyrių apie NATO plėtrą į Rytus, jis taip pat rašo disertaciją tema "NATO plėtros problema vidaus politikos procese JAV ir Rusijoje".
Knygos straipsnyje D. Glinskis pažymi, jog griežtas Rusijos priešinimasis NATO plėtrai į buvusias sovietines respublikas verčia ir plėtros šalininkus Vakaruose ieškoti kompromisinių variantų. D. Glinskis primena, kad net toks karštas plėtros šalininkas kaip Zbigniewas Brzezinski (Zbignevas Bžezinskis) 1998 metais pasiūlė laikytis "diferencijuoto požiūrio" į Baltijos šalis.
"Praktiškai tai reiškia, jog, esant dabartiniam jėgų išsidėstymui, kraštutinieji plėtros šalininkai primygtinai reikalaus priimti, pavyzdžiui, Lietuvą, o Latviją ir Estiją panaudos kaip pasikeitimo kortą politinėse derėtuvėse su savo užsienio ir vidaus oponentais", mano V. Glinskis.
Atsakydamas į BNS klausimą, kaip galėtų reaguoti Rusija, jeigu Baltijos šalys vis dėlto bus pakviestos į NATO, D. Glinskis pažymėjo, kad Rusija turi "labai rimtų" galimybių tai sutrukdyti diplomatinėmis priemonėmis, tarp jų - pasinaudodama aljanso šalininkų ir priešininkų nesutarimais Vakaruose.
Karinė reakcija į tolesnę NATO plėtrą, D. Glinskio nuomone, būtų "beprotybė".
