Komitetas, įvertino, kad komercinių bankų paslaugos nuolat didėja, ta paslaugų branginimo banga kilo dar prieš krizę.
Matydamas problemą dabartinis Seimo Biudžeto ir finansų komitetas aiškinosi, ar tikrai yra pagrįstai didinamos išlaidos aptarnavimui. Analizuodami bankų pelnus komiteto nariai pastebėjo, kad bankai patys brangindami paslaugas gyventojams, savo veiklą sugeba parodyti kaip nuostolingą ir beveik nemoka pelno mokesčio į valstybės biudžetą. Komitetas ėmė nagrinėti, kaip gi čia gaunasi, ir nustatė, kad bankai, kriziniu laikotarpiu apsidrausdami, per atidėjimus suformavo nuostolius, juos perkelia vis į kitus metus ir taip sumažina apmokestinamą pelną. O valstybės biudžetui iš bankų pelno lieka tik trupiniai.
Tačiau reikia prisiminti, kad per krizę, spausdami įmones, bankai iš verslo apyvartos susigrąžino beveik 20 milijardų litų kreditinių lėšų, kurios kaip oras buvo reikalingos verslui. Puikiai žinome, kad verslininkai tada buvo spaudžiami į kampą, kad grąžintų paskolas arba sumokėtų padidintas palūkanas. Verslas per krizę taip pat kapstėsi, kas bankrutavo, kas patyrė daug nuostolių. Tai vyko ir dėl sugriežtintų bankų sąlygų.
Negana to, bankai surado naują aukso gyslelę – lupikauti už gyventojų aptarnavimą, kuris kasmet auga ir kai kuriuose bankuose pajamos už aptarnavimą siekia 50 procentų. Turiu pasakyti, kad bankų pagrindinis verslas yra įdarbinti turimus pinigus ir iš to uždirbti pelną, o ne gauti pagrindines pajamas už gyventojų aptarnavimą.
Manau, kad uždarbiavimas keliant paslaugų kainas gyventojams yra monopolijų pasekmė. Mūsų kreditų unijos dar nėra stiprios, kad galėtų konkuruoti su bankais. Todėl bankai bando lengviausiu būdu, be rizikos, užsidirbti. Sugalvoja įvairių apmokestinimų, kurių ES valstybėse iš viso nėra. Pvz.: jums pervedė į sąskaitą pinigus – jūs mokate, ir moka tas, kas jums pervedė. Taip pat mokate už sąskaitos aptarnavimą ir t.t. Yra daug tokių sugalvotų keliskart apmokestintų paslaugų.
Nuo spalio 1 d. bankai vėl numato didinti paslaugų tarifus. Argumentai lyg ir suprantami. Skelbia, kad nori sumažinti gyventojų atsiskaitymą grynaisiais, tačiau nematau, kad būtų mažinami įkainiai atsiskaitant kitomis formomis: internetinė bankininkystė ir t.t. Manau, kad vėl norima gyventojų sąskaita padengti bankų išlaidas, susijusias su euro įvedimu.
Bankų apetitas pradėjo augti praėjusioje kadencijoje, Konservatorių ir liberalų vyriausybei glaudžiai bendradarbiaujant su bankininkais. Dabar jį mažinti, matyt, įmanoma irgi tik politinėmis priemonėmis.
Pavasario sesijoje Biudžeto ir finansų komitetas vadovaujamas Broniaus Bradausko pateikė įstatymo pataisas, kuriomis numatė, kad bankai negali uždirbto pelno 100 procentu sumažinti perkeliant praėjusių metų nuostolius.
Dabar bankai sukauptus savo nuostolius nurašinėja iš uždirbamo pelno ir taip išvengia pelno mokesčių valstybei. Valstybė taip pat per krizę patyrė nuostolių ir įsipareigojo kompensuoti sumažintas pensijas, kurios nebuvo išmokamos ir jas jau šiandien reikia grąžinti. Tačiau bankai prie to nenori prisidėti, jie rūpinasi savo praeities nuostoliais. Pateiktas įstatymas leis tik dalį pelno padengti praėjusių metų nuostoliais ir todėl reikės mokėti bent dalį pelno mokesčio į valstybės biudžetą.
Lietuvos bankas, vykdydamas komercinių bankų priežiūrą, taip pat privalo didinti dėmesį komercinių bankų veiklai. Tikiuosi, kad mums įstojus į euro zoną, bus vykdoma bendra euro zonos komercinių bankų priežiūra ir taikomi visiems bankams visose valstybėse vienodi reikalavimai.
Kaip minėjau, daug paslaugų Lietuvoje yra apmokestintos mokesčiais, kurių išvis nėra Europos Sąjungos valstybėse, todėl manau, kad komercinių bankų veiklos sąlygos suvienodės ir bankų paslaugos bus priimtinesnės Lietuvos gyventojams bei verslui.
